Seimo nario K. Daukšio teigimu, visuomenė privalo žinoti ir įvertinti riziką, kurią sukelia GMO naudojimas: „Šiandien niekas negali pasakyti, kuo baigsis šie eksperimentai. Kas ateityje nutiks kryžminant, pavyzdžiui, bulvės ir kolorado vabalo genus? Kokį tai turės poveikį gamtai ir žmogaus sveikatai? Šiandien nė vienas mokslininkas, nė viena ES institucija negali 100 procentų užtikrinti, kad GMO maiste nesukels jokio šalutinio poveikio ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl, mano įsitikinimu, visuomenė privalo žinoti ir rinktis tuos produktus bei patiekalus, kurie nekelia grėsmės nei jų pačių, nei ateinančių kartų sveikatai“ .
Parlamentarų pasiūlytame projekte numatyta ir daugiau pataisų, reglamentuojančių GMO naudojimą maisto gamyboje - nuo pat pašarų iki galutinio produkto. Siūloma riboti GMO plitimą įvedant 5 procentų mokestį į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Kiekvienas gamintojas, importuotojas ar tiekėjas mokestį mokėtų nuo viso produkto vertės.
„Sumažėtų ekonominis interesas naudoti pigesnius, tačiau rizikingus genetiškai modifikuotus ingredientus. Manau, Lietuva turi aktyviai kovoti su GMO invazija, kad ir kaip tą propaguotų Briuselio lobistai. Šiandien sprendžiame ne tik savo, bet ir savo vaikų ir anūkų likimą, todėl privalome elgtis principingai“ , - kalbėjo D. A. Barakauskas.
Įstatymo projekte numatoma griežtinti ne tik GMO, bet ir visų kitų nenatūralių maisto priedų vartojimą. Siūloma priedus, kurių poveikis žmogaus sveikatai nėra moksliškai ištirtas, išvis neleisti naudoti, kitų leistinas normas turėtų apibrėžti įgaliota valstybės institucija.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt.
ES valstybėse naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienerius metus. Mokslininkai, ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai. Įvertinus visuomenės susirūpinimą, ES griežtai reglamentuoja GMO naudojimą. Reglamente 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų nurodyti ženklinimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis. Europos gyventojai turi turėti galimybę pasirinkti – vartoti ar ne produktus, į kurių sudėtį įeina GMO.
ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams:17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojos veislės. Lietuvoje galima prekiauti tik ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais, informuoja tarnyba.
Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse turi būti parašyta, kad maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto (produkto pavadinimas), pvz., „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“ arba – produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (produkto pavadinimas). Pavyzdžiui, jei gaminant tortus, sausainius, kaip sudedamoji dalis naudojamas margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, ženklinant gamintojas privalo sudedamųjų dalių sąraše nurodyti: „Margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.
Daugiau informacijos apie GMO Lietuvoje >>
Indrė Sesartė
Nuotraukos: inmagine.com
2010 12 22
