Nevartokite šulinių vandens nežinodami jo kokybės

Karštą vasaros dieną labai vilioja šalto vandens gurkšnis iš šulinio. Tačiau neskubėkite mėgautis šulinio vandeniu, neduokite jo vaikams. Skaidrus šulinio vanduo ne visada sveikas. Laboratoriškai netirto arba pakelės šulinio vanduo gali būti pilnas nitratų, ypatingai pavojingų azoto junginių nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus sveikatai, sako Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai.

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, kiekvieno puikaus skonio šulinio vandenyje gali slypėti klasta. Juo sunkiau ją numanyti, nes nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie pavojingi teršalai nepašalinami nei virinant, nei filtruojant vandenį. Tačiau apie vandens kokybę galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus cheminėje laboratorijoje.

Specialistų teigimu, didelė nitratų koncentracija labiausiai pavojinga motinų įsčiose augantiems ir pirmųjų mėnesių kūdikiams. Nitratai po tam tikro laiko žmogaus organizme virsta dar pavojingesniu junginiu – nitritais ir sukelia methemoglobinemiją – deguonies badą. Tuomet kūdikiai pamėlsta, pradeda dusti. Gali atsirasti traukuliai, ištikti net mirtis.

2005 m. KVSC specialistai atliko cheminius (nustatė amoniako, nitritų ir nitratų kiekį) ir mikrobiologinius tyrimus 426 Kauno apskrities šachtiniuose šuliniuose. Higienos normos reikalavimų, skirtų nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, bent viena analite neatitiko 89,20 proc. tirtų šulinių.

KVSC tyrimų duomenimis, 2005 m. Kauno apskrityje 80,58 proc. tirtų šulinių vanduo buvo nesaugus vartoti nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maistui dėl padidintos taršos nitratais, 45,08 proc. – dėl padidintos taršos nitritais. Leidžiama amoniako koncentracija higienos normą viršijo 4 Kauno apskrities šuliniuose.

Pagal Lietuvos higienos normą HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“, vandenyje, kuris vartojamas kūdikių maistui, nitratų koncentracija turėtų būti iki 10 mg viename litre, nitritų – iki 0,02 mg viename litre.

Tyrimai rodo, kad kai kurių šulinių vanduo Kauno apskrityje viršijo ir suaugusiems leidžiamą normą. Per didelė nitratų koncentracija suaugusiems nustatyta 43,88 proc. (norma iki 0,5 mg/l), nitritų (norma iki 50 mg/l) – 1,92 proc. tirtų šulinių.

Per mikrobiologišką taršą, kai viršijamas higienos normoje nustatytas šilumai atsparių koliforminių bakterijų ir žarninių lazdelių (E coli) kiekis, vandens vartotojui kyla pavojus susirgti salmonelioze ar dizenterija Tuo tarpu mikrobiologiškai rasti užteršti penktadalis tirtų Kauno miesto ir rajono bei visos Kauno apskrities šachtinių šulinių.

Kauno mieste ištyrus 10 šachtinių šulinių vandens tarša nitritais ir nitratais higienos normą viršijo dviejuose Aleksoto, trijuose Vilijampolės ir 3 Vaišvydavos šuliniuose.

Kauno rajone 2005 m. ištirti 67 šachtiniai šuliniai. Beveik trečdalis jų viršijo leidžiamą nitritų koncentraciją (nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus), daugiau nei du trečdaliai – nitratų. Garliavoje ir jos apylinkėse buvo tirti 22, Zapyškyje ir jo apylinkėse 16 šulinių.

Pasak KVSC visuomenės sveikatos paslaugų skyriaus vedėjos Linos Krapavickienės, tokie tyrimų rezultatai buvo nustatyti 2005 m. Specialistai apie tai informavo tirtų šulinių šeimininkus, patarė. Su tyrimų duomenimis supažindintos seniūnijos. Tačiau šulinio vandens tarša gali kisti priklausomai nuo aplinkos organinės taršos (azotinėmis trąšomis, mėšlu bei srutomis), netinkamos gyventojų ūkinės veiklos intensyvumo.

KVSC specialistai sako, jos pagrindinė šulinių vandens taršos priežastis – netinkamas jo įrengimas ir priežiūra. Kasant šulinį labai svarbu parinkti jam aukštesnę vietą, kad požeminis vanduo būtų aukščiau taršos šaltinių, o tvartas, tualetas, tręšiami daržai ir sąvartynai žemiau šulinio.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria geriamąjį vandenį šuliniui imti iš gilesnių, artezinių, vandeningų sluoksnių. Tarp šulinio ir gyvenamojo namo privalomas ne mažiau kaip 7 metrų atstumas, nuo garažo, šiltnamio, nuotekų tinklų – 10 metrų. Nuo tvarto, mėšlidės, kompostavimo aikštelės, fekalijų išgriebimo duobės – 25 metrai. Šulinio rentinyje neturi būti plyšių, jį būtina uždengti sandariu dangčiu, aplink jį įrengti apsauginį molio sluoksnį. Vieną kartą per metus šulinį reikia išvalyti nuo dumblo, dezinfekuoti ir patikrinti jo sandarumą. Vandenį semti tik tuo pačiu kibiru.

Viktorija Kleinienė
Sveikatos apsaugos ministerijos informacija
interneto archyvo nuotrauka