Neįprastas vietos pojūtis

Galvodami apie egzotiškesnę restorano ar kavinės interjero koncepciją, dažnai atsispiriame nuo geografinio regiono ar pateikiamos virtuvės specifikos. Originalų interjero sprendimą gali sąlygoti pačios maitinimo įstaigos paskirtis. Pastaruoju metu sostinėje vienas po kito atsidaro barai, restoranai, kavinės, skirti specifinėms vartotojų grupėms arba neįprastiems kulinariniams poreikiams tenkinti. Dažnai tokiu atveju remiamasi užsienio patirtimi, kadangi „gastronominių užgaidų“ ten yra kur kas daugiau, nei Lietuvoje. Šiaip ar taip, specifiniai šių įstaigų tikslai skatina įdomių ir originalių interjerų atsiradimą.

Terminas „Lounge“ dar neturi tikslaus atitikmens lietuvių kalboje. Kol kas jį būtų galima versti kaip „dykinėjimą“ arba „drybsojimą“. Tai ne baras, juolab ne restoranas, o vieta, kur ateinama atsipūsti po darbo dienos, neformaliai pabendrauti, galbūt pasiruošti tolimesniems nakties nuotykiams. Lietuvoje dar nėra tokių įstaigų veiklos tradicijos – mat taupumo sumetimais, prieš išvykdami į naktinį barą, dauguma tautiečių iš anksto „apsiformina“ namie. Tam, kad pasikeistų situacija, būtina nuo kažko pradėti, tad „Liv Lounge“ atidarymas Vilniuje laikytinas ne atsitiktiniu reiškiniu, o proceso pradžia.

Naujoji įstaiga duris atvėrė moderniame „Vilniaus vartų“ komplekse. Piltuvo formos statinio architektūra apsprendė rotondinę pagrindinės salės kompoziciją. Paprastai tokiu atveju pasirenkama „įcentrinė“ schema, sutelkiant dėmesį į svarbius objektus salės centre. Tačiau šiuo atveju interjero architektai Rytis Mikulionis ir Laura Janavičiūtė (architektų grupė „Plazma“) pasielgė priešingai: pagrindinės sėdėjimo vietų grupės yra atsuktos į išorę, suteikiant galimybę „dykinėtojams“ pro stiklinę sieną stebėti žmones ir aplinką. O bežiūrint ir laikas greičiau praeina... Drybsojimui minkštieji baldai yra specialiai pritaikyti: sofos kur kas gilesnės, nei įprasta, o reikalui esant, galima nusiauti ir jaukiai užsikelti kojas ant pufo. Prie baro, kaip pridera, yra sumontuotas didžiulis LCD ekranas, tačiau pagrindinis lankytojų užsiėmimas visgi lieka bendravimas, o ne televizoriaus žiūrėjimas. Staliukai nėra skirti valgymui – tam jie yra per žemi, užtat puikiai tinka pasidėti taurėms ir užkandai, kaip namų svetainėje. Beje, apie maistą: „Live Lounge“ meniu išvis nėra įprastų porcijinių patiekalų: viskas yra padalinama mažais kąsneliais ir imama rankomis – jei tingėti, tai jau tingėti...

Ir vis dėlto „Liv Lounge“ – ne namai. Tai pabrėžiama dalykiška rudai gelsva minkštų baldų gobelenų gama (daugumą minkštųjų baldų pagamino firmos „Sedes Regia“ ir „Ergoline“), taisyklinga korpusinių baldų (visų pirma, prabangaus baro stovo) geometrija, sentimentalių aksesuarų stoka ir netgi atsainiai mandagiais aptarnaujančio personalo žvilgsniais. „Jauskitės kaip namie, bet nepamirškite, kad esat Lounge“ – taip būtų galima išreikšti šio interjero moto. Prie bendro dalykiškumo prisideda ir erdvės pojūtis: pastato konstrukcija lėmė įspūdingą lubų aukštį ir didelį salės tūrį. Nors interjero autoriai su „Plazmai“ būdingu meistriškumu pritaikė septintojo dešimtmečio stilistines detales, jų tarpe membraninius šviestuvus, suformuotus iš įtempiamos „Barisol“ plėvelės ir šiek tiek nuslepiančius atraminių kolonų aukštį, bendra erdvė liko vieninga ir ne itin jauki. Besikeičiančios apšvietimo spalvos sklaido melancholišką nuotaiką, bet neprideda šilumos ir jaukumo. Belieka guostis tuo, kad tik per vieną žingsnį, antrame pastato aukšte prasideda kur kas intensyvesnis naktinis gyvenimas...

Skirtingai nuo „Liv Lounge“, Senamiesčio širdyje duris atvėręs baras „L‘amour“ yra ne tarpinė, o galutinė maršruto stotelė. Ir keleiviai čia kitokie: ne parodomąja jaunyste trykštantys nuotykių ieškotojai, o solidūs lankytojai „virš 35“, kuriems Vilniaus naktinio gyvenimo verpetuose ypač trūksta ramaus pasisėdėjimo ir bendravimo oazių. Erdviuose rūsiuose, po Šiuolaikinio meno centru, vienas paskui kitą jau veikė du klubai, tačiau nei vienas jų nesugebėjo suformuoti pastovaus lankytojų kontingento. Naujojo klubo koncepcijos autorius Martynas Tyla, turintis ilgametę pramogų industrijos kūrimo patirtį, nusprendė orientuotis ne į klubams įprastos „progresyvios“ muzikos laviną (ne paslaptis, dažnai lydimą pigaus alkoholio ir narkotikų vartojimo), bet į aukštą alkoholio vartojimo kultūrą bei gyvo garso šou, sudarantį neįkyrų foną lankytojų bendravimui ir kartu formuojantį nuosaikią baro atmosferą. Interjero architektui Eugenijui Juozapavičiui beliko suteikti šioms idėjoms materialųjį pavidalą, suskaidant didžiulį salės tūrį, pagrindinėje ašyje įrengiant jaukią sceną ir nedidelę šokių aikštelę, ženkliai padidinant sėdimų vietų skaičių ir prislopinant bendrąjį apšvietimą. Architekto žodžiais tariant, numatytų lankytojų amžius orientavo į klasikinį sprendimą, tačiau aplinka reikalavo šiuolaikinės jo interpretacijos. Taip ir buvo padaryta: greta solidžių odinių sofų, įmantrių šviestuvų ir prabangių užuolaidų salėje atsirado neobarokiniai staliukai „Romance“ (gam. „Contraforma“, diz. Neringa Dervinytė). Vėliau šių staliukų dekoro motyvas buvo perkeltas į salės kolonas, baro lentynas ir netgi grindų kiliminę dangą. E. Juozapavičius savo kuriamuose interjeruose mėgsta naudoti didelio formato spaudinius, ypač nuotraukas, tačiau šįkart tam sutrukdė būtinybė prislopinti bendrąjį salės apšvietimą koncertų metu. Tad buvo nuspręsta apsiriboti vien tik grafiniais ornamentais, atliekant juos ta pačia technologija, kaip ir „Romance“ staliukus – pjaunant lazeriu iš metalo lakšto. Pjautiniams ornamentams interjere kur ne kur antrina kaltinės rankų darbo atitvaros. Belieka pridurti, kad dauguma „L‘amour“ ornamentinių kompozicijų – nuo kolonų apsiuvimo iki baro lentynų – yra apšviečiama šviesos diodais RGB režimu, kitaip tariant, jos gali būti pakaitomis nuspalvinamos visomis spektro spalvomis. Nereikia nei aiškinti, kokį poveikį kartu su ryškiu scenos ir šokių aikštelės apšvietimu tai daro įsiaudrinusiai baro publikai...

Dėl neįprastos koncepcijos ir autorių kūrybinės fantazijos Vilniuje atsirado dar pora originaliai įrengtų laisvalaikio traukos centrų. Ar publika pateisins rengėjų lūkesčius ir įvertins architektų entuziazmą – sužinosime jau netrukus. Jei taip įvyks, sėkmingi interjero sprendimai taps sektinu pavyzdžiu barams, kavinėms bei kitiems pramogų industrijos objektams.

Audrius Vyšniauskas
„Liv Lounge“ ir „L`amour“ nuotr.
„Restoranų verslo“ informacija