Seime priimtos naujos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos panaikina draudimą šalyje pardavinėti alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas viršija 50 proc. Tačiau baudos už jame numatytų nuostatų nesilaikymą yra griežtinamos bei numatomi nauji jų skyrimo atvejai.
Alus tapo alkoholiniu gėrimu
Šiuo metu Lietuvoje prekiauti gėrimais, kurie yra stipresni nei 50 proc., yra draudžiama. Ši nuostata, pagal naujai priimtą įstatymą, nuo gegužės 1 dienos nebegalios. Kartu panaikinamos dabar galiojančios nuostatos, draudžiančios Lietuvoje realizuoti alų, kurio stiprumas viršija 9,5 proc., bei vyną, stipresnį kaip 22 proc.
Toks draudimas prieštarautų ES teisėje įtvirtintiems laisvo prekių judėjimo ir abipusio pripažinimo principams.
Derinant naująjį Alkoholio kontrolės įstatymą su Akcizų įstatymo naująja redakcija, nustatoma, kad alkoholiniais gėrimais nuo gegužės 1-osios bus laikomi gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 proc. (dabar galiojančiame įstatyme ši riba yra 1 proc.), o alaus - didesnė kaip 0,5 proc.
“Iki šiol alus Lietuvoje nebuvo priskiriamas prie alkoholinių gėrimų”, -pabrėžė J.Budrevičius.
Griežtės baudos
Galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta, kad alkoholio produktų kokybės ir saugos rodikliai bei alkoholio produktų ženklinimas turi atitikti Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Įstojus į ES kai kurių alkoholio produktų kokybės ir saugos rodikliai bei ženklinimo reikalavimai bus nustatyti ES reglamentuose, kurie mūsų šalyje bus taikomi tiesiogiai, neperkeliant jų į Lietuvos teisės aktus.
Naujajame įstatyme griežtinamos ir įvedamos naujos baudos už jame numatytų nuostatų pažeidimus. Už vyno produktų bei žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importą bei eksportą be licencijos, taip pat už kitų alkoholio produktų importavimą neinformavus apie tai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatoma bauda nuo 1000 iki 80000 litų. ”Griežtinamos baudos už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams. Iki šiol buvo tik baudos. Dabar, jeigu per metus antrą kartą parduos tokius gėrimus nepilnamečiams, bus skirta bauda ir atimta licencija prekiauti toje vietoje visus metus”, -sakė J.Budrevičius.
Tačiau skiriant baudas naujajame įstatyme numatytas jų diferencijavimas. Tokiais atvejais, pasak parlamentaro, bus atsižvelgiama į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pavyzdžiui, už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams skiriama bauda gali svyruoti nuo 1 iki 3 tūkstančių litų.
Be to, savivaldybių skiriamos baudos už išorinės reklamos pažeidimus bus mokamos į jų, o ne į valstybės biudžetą, kaip numatoma dabar galiojančiame įstatyme.
Ribojama reklama
“Mes panaikinome daug ginčų kėlusias nuostatas, reglamentuojančias leidžiamą informaciją, ir palikome tik tas, kuriose pateiktos draudžiančios nuostatos. “Viskas, kas nedraudžiama yra leidžiama”, -sakė J.Budrevičius.
Draudžiančiose įstatymo nuostatose, pasak parlamentaro, kokių nors naujovių nėra, visos nuostatos išliko nepakitusios. J.Budrevičius dar kartą atkreipė dėmesį tik į tai, kad alkoholio reklama draudžiama laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinių viršelių pusėse, taip pat vaikams, paaugliams skirtuose laikraščiuose, knygose, televizijos ir radijo programose.
“Reklamos draudimų labai nedaug, o ribojimų - daugiau. Kitaip sakant, alkoholio reklama - ne draudžiama, bet ribojama, o tabako – draudžiama”, -pabrėžė parlamentaras.
Alkoholio kontrolės įstatymo naujoji redakcija įsigalios Lietuvai tapus ES nare, t.y. nuo gegužės 1 dienos.
Licencijų nereikės
Įstojusi į Europos Sąjungą Lietuva negalės reikalauti importo licencijos, kai alkoholio produktai į mūsų šalį bus įvežami iš Sąjungai priklausančių valstybių narių. Tačiau importo ir eksporto licencijos bus reikalingos prekiaujant su trečiosiomis šalimis.
Importo licencijos reikalavimas iš valstybės, Sąjungos narės, prieštarautų Europos Bendrijos steigimo sutarties reikalavimams bei Europos Sąjungos teisėje užtikrintam laisvo prekių judėjimo principui.
Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovas, Ekonomikos komiteto narys Jonas Budrevičius importo ir eksporto iš ES šalių išlaisvinimą pavadino palengvinimu verslui. Tačiau importas iš trečiųjų šalių, anot parlamentaro, bus labai griežtai kontroliuojamas.
“Kas savaitę reikės surinkti duomenis ir informuoti Europos Komisiją, kiek į Lietuvą yra importuota gėrimų. Ypač didelis dėmesys bus kreipiamas i vynų importavimą iš trečiųjų šalių. Šiuo tikslu turės būti įdiegta speciali duomenų bazė, o tokias licencijas išdavinės tiktai viena institucija. Įstatyme numatyta, kad tai darys Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra”,. -sakė J.Budrevičius.
Licencijų išdavimo taisykles, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymu ir ES reglamentais, pavedama nustatyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. Todėl naujojoje įstatymo redakcijoje , šios funkcijos nepavedamos Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai, kuri šiuo metu išduoda alkoholio produktų importo licencijas. Tokiu būdu, pasak parlamentaro, bus žinoma, kiek alkoholinių gėrimų importuojama visose Europos šalyse, ir kiek yra pagaminama vietoje. „Tai daroma todėl, kad reglamentas yra labai griežtas, ir ypač vynų srityje. ES labai išskiria vynus, nes vynuoges augina didelė dalis Sąjungos šalių: Vokietija, Prancūzija, Italija, Portugalija, Ispanija. Ir jie visa tai reguliuoja, kad nebūtų pertekliaus ir krizės“, - importo iš trečiųjų šalių griežtinančių nuostatų esmę komentavo parlamentaras.
Anot J.Budrevičiaus, didesnių pokyčių bendraudami su trečiosiomis šalimis Lietuvos importuotojai neturėtų pajusti. Lietuvos importas iš trečiųjų šalių sudarė labai mažą kiekį visų į mūsų šalį importuojamų gėrimų. „Stambiausi šalies importuotojai daugiausia produkcijos įsiveždavo iš ES šalių. Dalis vynų buvo atsivežama iš Moldovos ir Gruzijos, o degtinė - iš Rusijos“, - sakė Ekonomikos komiteto narys.
„Kauno dienos“ ir „Elta“ informacija
