Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Naujas viešbutis „su praeitimi“ (Svetur)

2005-02-08
Опубликовать вашу статью

Buvęs nacių kaimas
Diuseldorfo menininko Hanso Jorgo Holubičkos ateljė verda darbas. Didžiulėse drobėse matyti daug aukštų kalnų: galingos sieros geltonumo uolos, snieguotos viršūnės ir tamsiai žalios ar margos idiliškos kalnų pievos. „Tapyti kalnai mane domina labiau už tikrus“, - sako Holubička. Naujausias jo kūrinys - didelio formato ryškiaspalvių paveikslų serija - yra ypatingo projekto dalis: paveikslus jis sukūrė anglų viešbučių tinklo „Intercontinental“ užsakymu, o šis ketina jais papuošti naują penkių žvaigždučių viešbutį Oberzalcberge. Holubička, pasaulinės įžymybės Gerhardo Richterio mokinys, yra vienas iš šešių dailininkų, kuriems buvo užsakyti paveikslai. Jo indėlis yra mažiausiai abstraktus, todėl bene kurioziškiausias - netikros, nors ir įspūdingos viršukalnės egzistuos šalia tikrų, didingų kalnų.

Viešbutis, kuris bus atidarytas 2005 m. kovo pradžioje, dar prieš pradedant kasti pamatus tapo diskusijų objektu. Juk ant šios aukštumos Berchtesgadeno pakraštyje kadaise buvo įsikūręs nacių elitas. Hitleris žavėjosi gražiais vaizdais, todėl savo name kalnuose liepė įrengti panoraminį langą. Visi, kurie norėjo ir galėjo būti jam artimi, taip pat traukė čia. Hermanas Geringas, Albertas Špėras ir Martinas Bormanas pasistatė čia namus. Oberzalcbergas tapo tarsi nacių kaimu, čia būdavo kartu linksminamasi, einama pasivaikščioti ir priimami galutiniai sprendimai. 1945 m. anglai čia numetė bombas, JAV armija karui pasibaigus kai ką nugriovė, o likusius pastatus panaudojo kaip poilsiavietes. Praėjusį dešimtmetį amerikiečiai pasitraukė. Bavarijos žemė, kuriai priklauso ši teritorija, susižavėjo idėja plėtoti aukštos klasės turizmą ir taip pagerinti vietovės įvaizdį. Bavarijos žemės banko antrinė firma pastatė viešbutį ir jį dabar nuomoja.

Jo vieta yra tokia, kad „geresnės neįmanoma nė įsivaizduoti“, reklamuoja jį šeimininkai, bet tikriausiai jie klysta. Ši vieta taip lengvai nenusikratys prisiminimų apie buvusius gyventojus - būtent ant šios kalvos gyveno Geringas, o už kampo - jo fiureris. „Čia linksminosi Hitleris - ar juo paseks turtuoliai?“ - neseniai nepasitikėdamas klausė „New York Times“. Oberzalcberge Hitleris „braškėmis ir grietinėle vaišino šviesiaplaukius vaikus ir pats demonstravo esąs paprastų džiaugsmų mėgėjas“.

Aukštos kainos, prabanga
Viešbutininkams rūpi ne tokios paprastos pramogos. Dviviečiai kambariai kainuoja mažiausiai 270 eurų už naktį, dviaukščiai apartamentai – 1300 eurų ir daugiau. Galbūt aukštos kainos atbaidys kai kuriuos abejotinos nostalgijos mėgėjus, kurių anksčiau į šią vietovę atvykdavo daug. Pats pastatas yra iš akmens ir daug stiklo, o iš tolo jį būtų galima palaikyti jaunimo nakvynės namais arba reabilitacijos klinika. Naująją šiuolaikinę prabangą atspindi tik interjero detalės ir aptarnavimas: šildomi veidrodžiai ir „lietaus dušai“ vonios kambariuose, specialios patalpos cigarų mėgėjams, apie baseinus viduje ir lauke su gultais iš riešutmedžio nėra ko nė šnekėti. Pagal pageidavimą suteikiamas atskiras liokajus ar limuzinas, kas nori, gali užsakyti pašildytus slidžių batus ir stoti į trasą iškart prie viešbučio durų. Svečiams siūloma apsilankyti netoliese esančiame istorinių dokumentų centre, kuris „informuoja apie Oberzalcbergo istoriją pirmiausia nacionalsocializmo metais ir todėl istoriškai yra labai įdomus“.

Visiems, norintiems pamankštinti kūną ir mėgstantiems riziką, žadama daug adrenalino, mėgėjų vaikštinėti laukia „šviežias Alpių pievų sūris, gudrūs švilpikai ir kvapą gniaužiantys vaizdai“. Planuojamos išvykos prie švariausio Vokietijoje Kenigo ežero. Senasis naujasis žavesys - neliesta, archajiškai jauki gamta. Ši tema perkeltine prasme ir tiesiog kaip leitmotyvas kartojasi pastato viduje. Abstraktūs kilimų raštai svečiui gali priminti spyglių pribirusią žemę, ant kurios krenta pirmosios snaigės. Savotiškai skamba kambarių apipavidalinimo, tarkim, spalvų parinkimo (pavyzdžiui, „žalia kaip kalnų upelis“) paaiškinimas: „Kompozicija orientuojasi į dailininko Oto Miulerio, kurio paveikslai nacionalsocialistų laikais būdavo konfiskuojami kaip „išsigimęs menas“, kūrybą“. O šiandieninis menas? Paveikslus parinko Vysbadeno galerija CP, kurios savininkė Angela Cerni žino, ko viešbučiai pageidauja. Holubička buvo paprašytas nutapyti peizažų, „kuriuos būtų galima pavadinti vokiškais, bet jokiu atveju ne egzotiškais“. Jis savo paveikslus laiko „pakankamai grėsmingais“, kad jie nebūtų suprasti kaip praeities idealizacija, tačiau abejoja, ar svečiai dėl to suks galvas.

Nuostabios gamtos kampelyje naujasis viešbutis bus atidarytas kovo mėnesį. Tarp garsių dailininkų, kuriems buvo užsakyta nutapyti viešbučiui
paveikslų, yra ir Hanas Jorgas Holubička, kuris savo darbus laiko „pakankamai grėsmingais“, kad jie nebūtų suprasti kaip praeities idealizacija.

Pagal užsienio spaudą
„Der Spiegei“ nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija
http://laisvalaikis.meniu.lt