Natūralus kamštis (2)

Pirmas kamštinio ąžuolo žievės nuėmimas galimas tik apie 45 metus nuo medžio pasodinimo. Gauta žievė yra aukštos kokybės. Žievės kokybė tuo geresnė, kuo senesnis medis ir kuo daugiau kartų nuo jo žievė buvo nuimta. Žievė nuimama kas 9-15 metų, priklausomai nuo regione iškrentančių kritulių kiekio. Geriausios kokybės kamštis išgaunamas tose vietovėse, kur mažai lyja.

Surinkta žievė kraunama į didžiules krūvas – apie 3 metrų aukščio ir keliasdešimties metrų ilgumo. Tada ji apie du metus džiūsta (mažiausiai vienerius metus). Tai labai svarbus etapas, nuo kurio priklauso kamščio kokybė.

Po džiovinimo procedūros žievė supjaustoma juostomis, kurių plotis apytiksliai atitinka būsimo kamščio ilgį (žievė pjaustoma tokiu būdu, kad jeigu ji būtų sudėta taip pat, kaip augo ant kamieno, įpjovų linijos eitų horizontaliai). Daugumos kamščių spindulys yra 12 mm, o jų ilgis siekia 38, 45, 49, 54 milimetrus. Teoriškai, kuo kamštis ilgesnis, tuo geresnė jo kokybė. Praktikoje būna ir atvirkščiai – būtent trumpesni kamščiai yra geresni. Taigi ilgis nėra pagrindinis kriterijus, bent jau ne vienintelis.

Išpjauti kamščiai plaunami ir dezinfekuojami. Gautas kamštis vadinamas „natūraliu“. Jo paviršiuje matomos didesnės arba mažesnės angos, įdubos, netgi įtrūkiai ir medžio peraugos, kurie riboja jo elastingumą. Šiame etape atliekama klasifikacija. Kamščio kokybė vertinama nuo 0 iki 7 balų. Nulis yra geriausias įvertinimas.

Jeigu kamštis turi daug skylių, jis yra perdaromas. Angos yra užpildomos, užklijuojamos klijų ir kamščio miltelių mišiniu. Tai kamščiui suteikia geresnę išvaizdą ir dažnai suteikia galimybę „pereiti“ į aukštesnę kategoriją. Nors po perdarymo jis atrodo geriau, tačiau kokybės atžvilgiu didesnių pokyčių neįvyksta.

Galiausiai ant kamščio yra spausdinamas gamintojo logotipas arba vyninės pavadinimas, viskas padengiama parafinu arba silikonu. Parafino sluoksnis pailgina kamščio gyvavimo laiką. Silikonu padengtą kamštį lengviau ištraukti iš butelio, todėl pastaraisiais metais kamščiai dengiami būtent pastarąja medžiaga.

Vienas labai svarbus patarimas vyndariams – renkantis kamštį, didžiausią dėmesį reikia atkreipti į jo kraštų paviršių. Jis turi būti idealiai glotnus, turi aiškiai matytis apie 1 mm pločio linijos, atitinkančios metinį žievės prieaugį. Tada kamštis bus pakankamai elastingas ir patvarus. Deja, tokia skrupulinga atranka reiškia mažesnius surinkimus gamintojui. Jeigu pastarasis nelauks 15 metų, o laistys ąžuolus – žievė tinkamo nuimti storio taps po 6-7 metų. Taigi rinkti žievę bus galima du kartus greičiau. Grynas pelnas. Ir daug mažesnis patvarumas. Tokius kamščius reikėtų keisti ne kas 10-15 metų, o kas 5. Kitą kartą, atidarę vyno butelį, įdėmiai įsižiūrėkite į kamštį – laimingas tas, kuris priskaičiuos iki 12 linijų. Dauguma iš mūsų pastebės tik pusę, bet užtat storesnių linijų.

„Pataisytų“ kamščių pirkimas taip pat gana rizikingas. Tikrąją šių kamščių kokybę atspėti sunku, todėl saugiau yra rinktis natūralų kamštį.

Svarbus yra ir kamščių drėgnumas. Pernelyg sausas kamštis praranda elastingumą ir gali sutrupėti. Kamščių saugojimo vieta turi būti skrupulingai parinkta. Nelabai drėgni (daugiausia – 65 % santykinio drėgnumo) turi būti saugomi perpučiamoje patalpoje, toli nuo šilumą skleidžiančių įrenginių, kurie sausina orą. Oro temperatūra gali svyruoti nuo 15 iki 25 C. Nerekomenduojama kamščių laikyti vyninėje ilgiau nei tris mėnesius. Kamščiai turi būti saugomi pradinėje originalioje pakuotėje, negali gulėti tiesiog ant grindų. Jie niekada neturi būti saugomi kartu su priemonėmis, skirtomis augalų apsaugai, chemikalais ar valikliais. Kamščiai turi būti panaudoti iškart po pakuotės atidarymo.

Prieš vartojimą nevertėtų kamščių drėkinti.

Pagal kurdesz.pl parengė Elena Germanovič
wineintro.com nuotr.
Meniu.lt informacija