Svarbiausia patikimas ženklinimas
Jei jau pasiryžtama „išvalyti“ savo pirkinių krepšelį, svarbiausia žinoti, kuriais įvardijimais tikėti. Šiuo atveju, kol kas patikimiausi yra ekologiški produktai. Jie ženklinami specialiais ženklais, už kurių slypi griežti reikalavimų sąrašai ir patikros procedūros.
Europoje yra nemažai ženklų, kurie patvirtina, kad tai sertifikuota ekologiška produkcija („Soil assosiation“, „Ecocert“, „Bio“, „AB“, „Eco“ ir kt., o nuo 2010 m. liepos mėn. įvestas bendrasis ženklas „ES gėlė“, kuris palaipsniui keičia įvairius skirtingų valstybių ženklus).
Lietuvoje įvairūs ekologiški maisto produktai buvo žymimi ženklu „Ecoagros“, o nuo 2010 m. liepos mėn. – ženklu „Ekologinis žemės ūkis“. Ant pakuotės nurodomas gamintojas, jo sertifikato numeris, sertifikavimo darbus atlikusi įstaiga. „Ekologinio žemės ūkio“ ženklas reiškia, kad produktas pagamintas naudojant ekologiniuose žemės ūkiuose išaugintą produkciją, t. y. ji auginta nenaudojant sintetinių trąšų, cheminių apsaugos priemonių nuo kenkėjų ar piktžolių.
Jei apsipirkinėjama prekyvietėse ir turgavietėse, galima klausti, ar ūkininkai turi ekologinį sertifikatą: paprastai tie, kurie ekologiškai augina daržoves, vaisius ar gamina ekologiškus produktus turi tai įrodantį dokumentą – sertifikatą. Tiesa, ne visi ūkininkai turi tokius sertifikatus, nors augina ar gamina išties ekologiškas gėrybes, ir dažnai jų produkcija atitinka kriterijus, tačiau pasitikėjimo ar rizikos klausimas tokiu atveju yra pirkėjo reikalas.
Ekologiškais laikomi produktai, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 95 proc. ekologiškų sudedamųjų dalių. Paprastai produktų sudedamosios dalys vardijamos iš eilės mažėjančia tvarka: pirmiausia vardijamos tos sudedamosios dalys, kurių produkte daugiausia.
Svarbu studijuoti perkamo produkto sudėties aprašą. Iš pradžių tai gali atrodyti varginantis užsiėmimas, bet po kurio laiko pakanka kelių sekundžių, kad susidarytų aiškus vaizdas. Pvz., geriau imti tokį produktą, kuriame nėra „E“, arba jų mažiau nei kituose, geriau rinktis produktą, išaugintą savame krašte, geriausia rinktis produktą, kuris turi ekologišką ženklą.
„Ekologiška“ vs „Natūralu“
Pirkėjai dažnai viliojami produktų natūralumu. Dažnai tokie produktai gali pasižymėti ir mažomis kainomis. Tačiau svarbu žinoti, kad žodžio „natūralus“ vartojimas nėra ypatingai reglamentuojamas: pakanka, kad gaminyje būtų kažkokia natūrali sudedamoji medžiaga. Pavyzdžiui, daugelyje kosmetikos priemonių naudojamas vanduo (o tai yra natūrali medžiaga), tad suktesnis gamintojas gali nesusilaikyti ir etiketėje ryškiai įrašyti „natūralus produktas“. Dažnai tokių „natūralių“ produktų etiketėse aptinkamos tik kelios natūralios sudedamosios dalys. Jei jos bus įrašytos sudėties pabaigoje, tai gali reikšti, kad šių medžiagų yra labai mažai. Deja, natūralios medžiagos, ypač įvairūs eteriniai aliejai ar pan., iškart gerokai kilsteli gaminio kainą – ji taip pat gali būti šioks toks rodiklis, padedantis suprasti, kiek geras yra tas „natūralus“ produktas.
Yra ir tokių produktų, kurie neturi ekologinio ženklo, tačiau skelbiama, kad jų sudėtyje „daugiau nei 96 natūralių medžiagų“ ir pan. Tai, kad nėra sertifikato, reiškia, kad nors medžiagos ir yra natūralios, jos nėra išaugintos ekologiškai. Tad tai vėl yra pirkėjo pasitikėjimo reikalas.
Maisto produktus, kurių etiketėse vartojamas žodis „natūralu“, galima suprasti remiantis principu: „sviestas sviestuotas“. Tarkime „natūralus“ pienas yra toks pat paprastas pienas kaip visas kitas pienas lentynose. Tai tų pačių karvių, kurios niekaip ypatingai neprižiūrimos pienas. Tuo tarpu „ekologiškas“ pienas reiškia, kad karvė minta ekologišku pašaru, nešeriama chemikalais, laikoma etiškai ir pan. Tas pats ir su kitais produktais.
Tik terminas „ekologiškas“ yra įteisintas Europos Sąjungos Tarybos reglamento.
Daugiau straipsnių ekologijos ir sveiko maisto tema: www.ozonas.lt
Parengė: Eglė Kvas
Nuotraukos: flickr.com, Axelsrose
2010 12 13
