Kauno restoranas „Miesto sodas“, įsikūręs Laisvės alėjoje, šalia Muzikinio teatro, yra populiari pasimatymų vieta. Suprantama, tokiais atvejais gali kilti problemų dėl konfidencialumo, bet virtuvė čia gera.
„Miesto sodas“ yra tinkama vieta, jei skubate, ieškote vietos papietauti miesto centre – keliaujant Laisvės alėja jį patogu pasiekti pėsčiomis, nes, kaip žinia, pasistatyti automobilį čia buvo ir tebėra problema.
Žmonių šitame restorane beveik visada gausu. Mat čia esama savitarnos baro, kuriame galima prisikrauti į lėkštę neribotą kiekį nebrangių salotų. Toks dosnumas traukia ne tik verslo klasės klientus, bet ir Kauno studentus ar geriau gyvenančius pensininkus. „Miesto sode“ vietos, laimei, yra daug, tad įsikurti restorane galima ir atokiau nuo „salotų baro“.
Televizorius už lango
Tačiau jeigu jūs ar jūsų verslo partneris dėl kokių nors priežasčių vengia viešumos – į „Miesto sodą“ geriau neikite. Sėdėdamas net ir tolimiausiame nuo Laisvės alėjos restorano kampe, būsi neblogai matomas: sienos stiklinės, už jų – jei ne Laisvės alėja, tai senasis Miesto sodas, kuriame prieškariu eserai bandė nušauti Augustiną Voldemarą, o sovietmečiu susidegino Romas Kalanta.
Tačiau vietos prie stiklinių sienų turi savų pliusų: jeigu čia vėl vyks kokie nors stambaus kalibro įvykiai, iš „Miesto sodo“ juos matysite tikrai puikiai. Be to, Laisvės alėja defiliuojančios merginos irgi matomos kaip ant delno. Su „VŽ Savaitgalio“ pašnekovu bandome įsivaizduoti esą ne viešumo trokštantys asmenys, todėl lendame į giliausią restorano užkampį. Čia esama stalų, vienas nuo kito atskirtų sėdinčiam žmogui pečius siekiančiomis pertvarėlėmis. Čia įsitaisius, lyg neprasto traukinio vagone, ant stalo jūsų paskleistų dokumentų prie gretimo stalo sėdintis kaimynas tikrai taip paprastai neperskaitys. Girdėti ką kalbate, – girdės, tad esant konfidencialiam reikalui geriau rinktis popietę ar dar vėlesnį laiką. Labai vėlai – skonio reikalas. Mat po restoranu įsikūręs naktinis klubas „Siena“, viena žinomiausių poilsio vietų mieste. Jo lankytojai, kuriems apačioj neduodama valgyti, nuo 21 val. po abiejų „įstaigų“ teritoriją juda laisvai, tad žmonių vėl padaugėja.
Konvejeris juda
Valgiaraštį atneša tiesiog per kelias minutes, padavėja vėl prisistato tik jį užvertus. Mūsų laimei, žmonių nedaug, kažin ar taip gerai būtų ir esant pilnai didžiulei restorano salei. Mergina gal ir nėra perdėto paslaugumo įsikūnijimas, žiūrėk, ima ir pamiršta pasiūlyti, kurį garnyrą prie patiekalo išsirinkti, gal ir ne visus vynų pavadinimus žino mintinai, bet kokio nors piktybiško nesvetingumo – nė ženklo. Tai nėra blogai, turint galvoje nuolatinį padavėjų trūkumą Kauno restoranuose. O dar pridėjus greitą aptarnavimo tempą – visai nieko. Laukti besidairant į šalis nereikėjo nė vieno patiekalo – daugiausia kelias minutes.
Vartant valgiaraštį ir lyginant jį su kitais, siūlomais į verslo klasę pretenduojančiuose kituose Kauno restoranuose, į akis krenta keletas kontrastų. „Miesto sode“ palyginti nebrangu, nekalbant jau apie minėtąjį salotų barą. Brangiausio karštojo patiekalo kaina vos perkopia 20 Lt, ir toks jis tėra vienintelis. Kitų karštųjų patiekalų kainos svyruoja tarp 12 ir 15 Lt. Būtent karštųjų patiekalų, o ne karštųjų užkandžių. Tai kontrastas teigiama prasme. Svarstytinas dalykas būtų pasirinkimo gausa – vos pora dešimčių pagrindinių patiekalų. Tačiau vėlgi – galima prisiminti nuomonę, teigiančią, jog kuo trumpesnis patiekalų sąrašas, tuo didesnė tikimybė, jog gaminami jie iš šviežių produktų, o ne šaldytų ar pusfabrikačių. Kai patiekalai pradeda keliauti ant stalo, geriau supranti, kodėl „Miesto sode“ nuolat daug lankytojų. Jei restorane kas nors taupoma, tai tikrai ne maisto kokybės ir kiekio sąskaita. Kokybės ir kainos santykis – akivaizdžiai demokratiškumo naudai.
Pradedame nuo salotų. Partneriui kliuvo Cezario salotos su lašiša (10,90 Lt), teksto autoriui – „Šefo salotos“ (7,90 Lt). Vizualiai atrodo gana įspūdingai. Didžiąją abiejų salotų dalį sudaro daržovės, tikrai šviežios, įvairios. Cezario salotos – tikrai su lašiša, ir visai neblogo skonio. Laikas pagrindiniams patiekalams. Labiau išalkęs iš mudviejų bando T-kaulo formos jautienos kepsnį, keptą brendžio padaže. Tai ir yra tas vienintelis brangesnis nei 20 Lt restorano patiekalas (jei būsime visai tikslūs – 21,90 Lt be garnyro). Tai vienintelis patiekalas, prie kurio valgiaraštyje puikuojasi perspėjimas apie patiekalo svorį. Perspėti verta, nes svoris – 350 gramų.
Bijantiems vargti su T ar kitokių raidžių formos kaulais, vertėtų žinoti, kad kepsnyje tas kaulas sudaro gana menką proporciją ir – bent jau mūsų atveju – buvo gana lengvai įveikiamas parankinėmis priemonėmis. Natūralu, kad jautienos kepsnio mėsa negali būti tokia pat minkšta, kaip sojų padaže ir citrinų sultyse marinuotas kiaulienos kepsnys (15,90 Lt), bet pjūklo nereikia, T formos kaulas į šalis neskraido. 350 g mėsos su gausybe daržovių ir keliomis gruzdintomis bulvėmis sutelpa į skrandį kur kas lengviau, nei atrodytų pagal patiekalo svorį.
Remarko testas teigiamas
Į „Miesto sodą“ verta ateiti vien kavos ir saldumynų. Kavos rūšių čia siūloma daug, ir tai Kaune yra palyginti reta. Net pati papraščiausia „Lavazza“ (2,50 Lt) prašyte prašosi pakartojama. Atskira kalba apie saldumynus. Po sočių pietų skrandyje paprastai būna mažai vietos, o skonio receptoriai kiek atbukę, kad sugebėtų deramai įvertinti desertą. Vienas iš mūsų pabandome gabalėlį torto „Juodas miškas“ (5,90 Lt) – jo piešinėlis desertų valgiaraštyje atrodo gundomai ir visai nepanašus į tradicinį lietuvišką medaus tortą, nors nėra ir vaisinis. Solidaus dydžio torto gabalėlis – gaivus ir šviežias. Svečias, susigundęs piešinėliais desertų valgiaraštyje, ryžtasi užsisakyti plikytą pyragaitį ir romo rutulį (abu – po 1,50 Lt). Galimybės aiškiai pervertintos, tad ateina eilė Remarko testui. Atsimenate, vienas iš „Trijų draugų“ herojų yra sakęs, kad tikrai aukštos klasės restorane padavėjas neturi padaryti jokios minos, jei paprašysite suvynioti nebaigtą patikusį patiekalą. Padavėjos reakcija pozityvi, ji mikliai atgabena plastmasinę dėžutę romo rutuliui. Liekame svarstyti: ar „Miesto sodas“ iš tiesų tokios aukštos klasės restoranas, ar personalą prie tokio aptarnavimo įpratino salotų baro lankytojai?
Gėrimų kainoraščiu „Miesto sodas“ išlieka ištikimas savo demokratiškai strategijai. Brangiausias vynas – „Jacob' s Creek Chiraz Cabernet“ (75 Lt), šampano „Dom Perignon“ čia nerasite. 0,5 l pilstomo kelių rūšių alaus – po 4,5 Lt, lietuviškos degtinės kainos svyruoja nuo 3 iki 6 Lt už 40 ml. Tiek pat konjako „Henessy XO“ kainuotų 50 Lt, o viskio „Chivas Regal 12YO“ – 14 Lt. Raudonasis „J.P. Chenet Cabernet Syrah“ (150 ml – 7,50 Lt) nebuvo blogesnis kaip kitur. Kitą dieną partneris sakė, kad Romo rutulys skanus net pabuvęs visą naktį šaldytuve.
Vytautas Gaižauskas
Verslo žinios, 2005 10 14
Meniu.lt nuotraukos
Daugiau apie restoraną>>
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>
Новости
„Miesto sodas“ – jei nebijote būti matomas (Kaunas)
