Marokietiška pasaka pasaulio išrinktiesiems

Richardas Bransonas Atlaso kalnų papėdėje įkūrė naują prabangos oazę - viešbutį „Kasbah Tamadot“ netoli Marakešo. Jame viešėjo vokiečių žurnalistai.

Avantiūros
Richardo Bransono asmeniniame žemėlapyje Marakešas iš esmės simbolizuoja nesėkmę: 1997 m. sausį jis iš ten ketino karšto oro balionu apskrieti Žemės rutulį, bet po paros buvo priverstas nusileisti ir patyrė 3,6 mln. eurų nuostolį. Tų pačių metų gruodį įvyko dar vienas nesėkmingas
bandymas. Lygiai po metų dar vienas - žiniasklaidos triukšmo lydimas, Richardas Bransonas su dar dviem pilotais Marakeše pakilo į orą, o pirmą Kalėdų dieną už 20 000 km buvo išgriebtas iš audringo Ramiojo vandenyno prie Oahu salos (Havajai). Tiesa, trys oreiviai pasiekė rekordą - dar niekas balionu nebuvo nuskridęs taip toli, bet tikslas pasiektas nebuvo.

Nusipirko pasakiškus rūmus
Užtat tikrove tapo kita vizija. Kol avantiūristas Richardas virš debesų kovojo su vėju ir šalčiu, jo tėvai, kaip visada atvykę stebėti sūnaus starto, atrado savo gyvenimo svajonę -  pasakiškus rūmus už 40 min. kelio nuo Marakešo, didingai stūksančius ant kalvos snieguotų Atlaso kalnyno
milžinų fone, rožinius, su daugybe kupolų, bokštų, dantytomis sienomis, lyg iš tūkstančio ir vienos nakties pasakos. Šioje pasakiškoje vietoje, nutarė Eve Branson, ją Richardas iki šiol vadina „mamyte“, reikia atidaryti viešbutį. Ir išties verslininkas Bransonas prisiminė savo
didžiausią talentą - pralaimėjimą paversti pergale. 1999 m. pradžioje jis nupirko rūmus su visu inventoriumi, vešliu sodu ir aplinkine žeme ir po brangiai atsiėjusio remonto šių metų balandį atidarė viešbutį „Kasbah Tamadot. Sir Richard Bransonns Moroccan Retreat“. Ši vieta ir jį žavėjo jau seniai.

Garsenybių apsupty
Bransonui pasaulis atrodo tarsi didelė žaidimų aikštė, kurioje jis kartais vaidina Robiną Hudą, kartais Džeimsą Bondą ar Billą Gatesą. Jo įrašų firma „Virgin Records“ kadaise padėjo iškilti tokioms žvaigždėms kaip Mike'as Oldfieldas, Stingas, Philas Collinsas, o „Airline Virgin“ įrašė puslapį į oreivystės istoriją. Šiandien jam priklausantį koncerną „Virgin Group“ sudaro daugiau kaip 200 firmų. Iš pirmo žvilgsnio vyras vėjo nugairintu veidu nepanašus į tokį, kuris galėtų išmanyti apie gerus viešbučius, tačiau iš tiesų aplink pasaulį keliaujantis milijardierius yra gyvenimo malonumų mėgėjas, todėl leidžia sau turėti mažą prabangių būstų kolekciją - nuo privačios salos Karibų jūroje, kurią mėgsta ir kitos garsenybės kaip Harrisonas Fordas, Mickas Jaggeris, Robertas De Niro, iki „Ulusaba Private Game Reserve“ Pietų Afrikoje.

Kas yra jo gyvenimo variklis? Reikia tik pasižiūrėti į milijardueriaus šeimos moteris ir tampa aišku, kodėl Bransonas yra toks nutrūktgalvis. Pavyzdžiui, Dorothy, jo senelė iš motinos pusės, būdama jau visai sena, dar šoko Lotynų Amerikos šokius, o sulaukusi 91-erių puikiai žaidė
golfą. Senosios ponios žygdarbiai net yra užfiksuoti Guinnesso rekordų knygoje. Ne mažiau kovinga ir teta Clare, šokinėjusi su parašiutu ir rūkiusi stiprius cigarus. Ir, aišku, mama Eve Branson - idealistė, svajotoja, sklandymo instruktorė per Antrąjį pasaulinį karą, nuo 1948 m.
„British South American Airways“ stiuardesė. Kai Richardui buvo ketveri, mama jį išsodino Devono laukuose, už poros mylių nuo namų, ir berniukas turėjo vienas rasti kelią į namus. „Niekada nepasiduok! To išmokau anksti“, - sako jis.

Viešbutis - meno kūrinys
Bransonas yra ne tik žavus, bet ir atkaklus, todėl jam ir pavyko italų kilmės amerikietį Luciano Tempo įkalbėti parduoti „Kasbah Tamadot“. Tempo, prekiautojas senoviniais meno dirbiniais, įrenginėja vasarvietes tarp Marakešo ir Maljorkos, puošia jas brangiomis raižytomis lubomis iš
nugriaunamų Feso namų ir skulptūromis iš Sirijos, sietynais iš Italijos, šventyklų skulptūromis iš Indonezijos, vazomis iš Honkongo. Tempo yra rytietiškos prabangos gerbėjas. Taip atrodė ir rūmai kalnuose. Praėjusį dešimtmetį jis rekonstravo seną arabišką pilį, įrengė svečių kambarius šeimai bei draugams su auksu puoštais židiniais salonuose, ornamentais ant sienų, brangiomis grindų mozaikomis, čiurlenančiais fontanais, marmuriniais vidaus kiemeliais, vandenį spjaudančiais liūtais. „Kasbah Tamadot“ („tamadot“ berberų kalba reiškia „lengvas brizas“) ir yra tikras meno kūrinys. Bransonas papildomai įrengė tik du kambarius ir vairiems architektams patikėjo modernizuoti interjerą, tiesa, ne visada vykusiai.

Pilis yra apie 1000 m aukštyje, todėl lapkritį čia gali būti šalnų, o gruodį - net sniego. Tačiau anksčiau, spalį, saulė net ankstų rytą išsklaido rūką upės slėnyje, tik kalnus dar gaubia mėlynas šydas. Sode tarp griežtų formų kiparisų žydi rožės, o šlaite geltonuoja svarainiai, tarp jų auga palmės, kaktusai, alyvmedžiai. 70 darbuotojų prižiūri sodą ir namą. Dauguma jų yra iš aplinkinių kaimų, beveik visi kalba angliškai ir prancūziškai. „Berberai yra svetingi“, - sako Brahimas, namų ekonomas ir geroji dvasia. Brahimas 15 metų buvo Luciano Tempo dešinioji ranka, dabar jis svetimoje šalyje padeda Richardui ir Evei Bransonams, tapęs tarpininku tarp dviejų kultūrų.

Šios šalies kontrastai stebina: vietovės platumas ir skurdumas, rytietiškas turgų knibždėlynas, tūkstančiai Afrikos kvapų siaurose gatvelėse, tiek kalnų kaimeliuose, tiek tolėliau esančiame Marakeše, aikštės su vandens pardavėjais, gyvačių kerėtojais, prabangūs Europos turtuolių namai su pasislėpusiais vidiniais kiemeliais ir sodais, elegantiški restoranai.

Pagal užsienio spaudą
Viešbutčio „Kasbah Tamadot“ archyvo nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija