Kiekvieną savaitgalį portalo Meniu.lt HORECA naujienuose sklebsime straipsniukus apie įdomius ir sėkmingai dirbančius naujai atidarytus užsienio restoranus. Tikimės, kad tai padės restoranų vadovams pasisemti naujų įdėjų.
Marketingo pradžiamokslis teigia, kad kiekvienas verslas turi remtis unikaliu pardavimo pasiūlymu (USP). Viešajame maitinime, deja, jis neretai apsiriboja keliais „firminiais“ patiekalais ar specialia vieno-kito produkto kaina. Tuo tarpu prisivilioti klientą galima kur kas įvairesniais būdais. Skaitykite antąją straipsnio dalį (pirmoji dalis čia >>).
Vokietija
Garsi „virtuvinės“ televizijos žvaigždė vokietis Timas Melzeris (Tim Maelzer) kartu su partneriu atidarė restoraną „Die Bullerei“ buvusios skerdyklos patalpose „alternatyviniame“ Hamburgo rajone Sternschanze. Timo žodžiais tariant, svarbiausia čia buvo pritapti prie aplinkos ir sugriauti mitą apie tai, kad puiki virtuvė prieinama tik išrinktiesiems. Greta originalių receptų prie restorano įvaizdžio formavimo prisidėjo ir įtaigus interjeras su ilgais sendinto ąžuolo stalais, atviru ugniakuru, mišrios stilistikos kėdėmis ir spalvingais graffiti ant sienų. Įstaigos darbo grafikas padalintas į dvi dalis: nuo vienuolikos ryto čia veikia delikatesų baras, ir tik nuo 6-tos vakaro pilnu pajėgumu pradeda veikti ištaigingoji virtuvė. Rezultatas – visiškas anšlagas ir būtinybė iš anksto užsisakyti vietas netgi darbo dienomis.
Plačiau internete: www.bullerei.com
Austrija
Pilnavertis maitinimo verslas gali išaugti iš „monokultūrinės“ maisto įmonės, pavyzdžiui, duonos kepyklos. Kalbame ne apie mikrokepyklėles, pardavinėjančias kavą ir arbatą prie šviežiai iškeptų bandelių, o apie pilnaverčių kavinių tinklą, tokį, kaip austrų „Baguette Bistro“. Daugelis jo įstaigų veikia supermarketų tinkle „MPreis“, neturinčiame savų viešojo maitinimo padalinių. Apie 70 proc. bistro apyvartos tenka duonos gaminiams, skirtiems išsinešimui, likusieji 30 – vietoje vartojamam maistui, tačiau santykis palaipsniui kinta pastarojo naudai. To priežastis – patogus bistro prekystalių išdėstymas, atviras, prieinamas ir šiuolaikiškas jų dizainas, specifinis šaltų ir karštų patiekalų asortimentas. Pavyzdžiui, pastaruoju metu keliuose bistro diegiamos regioninės virtuvės programos „Pasta“ ir Thai 2 Go”, kurių patiekalai jau iškopė į perkamiausių sąrašą. Šių veiksmų pasekoje į „Baguette Bistro“ kavines užsuka kas antras supermarketų lankytojas – apie 60.000 žmonių kasdien. Aišku, tenka atsižvelgti į tai, kad vakariečiai žymiai labiau nei mes linkę naudotis mažų specializuotų maitinimo įmonių paslaugomis, suteikdami kokybei ir pasisėdėjimo malonumui pirmenybę prieš tariamas akcijas ir mažesnę kainą.
Plačiau internete: www.baguette.at
Lenkija
Restoraną galima „sukryžminti“ ne tik su parduotuve, bet ir su parodų sale. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Poznanės (Lenkija) centre, rekonstruotose apleisto fabriko patalpose įsikūrė laisvalaikio centras „SPOT“. Čia galima ne tik paragauti europinės, azijietiškos bei lenkiškos virtuvės patiekalų, bet ir apžiūrėti erdviame balkone esančią parodų salę, sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse arba vienoje iš viešųjų diskusijų. Interjero unikalumą sąlygoja XIX a. pramoninės architektūros ir šiuolaikinio lengvos stilistikos minimalistinio interjero kontrastas, tačiau ši priešprieša netrukdo mėgautis nei patiekalų įvairove, nei intelektualia vietos atmosfera.
Plačiau internete: www.spot.poznan.pl
Italija
Visuomenėje stiprėjant ekologinėms tendencijoms, vis didesnį populiarumą įgauna „slow food“ ideologija. Kalbame ne vien tik apie greitojo maitinimo proceso kaip skuboto šiuolaikinio gyvenimo išraiškos paneigimą, bet ir apie nuoseklų kokybiškos mitybos plėtojimą. Įdomių rezultatų duoda šios ideologijos taikymas toms pačioms greitojo maitinimo įmonėms. Pavyzdžiui, amerikoniškojo stiliaus suvožtinių restoranas „Item“, esantis buvusiame žuvies apdorojimo ceche Milane (Italija), savo lankytojams siūlo mėsainius su ypatingąja wagyu jautiena, importuojama net iš Naujosios Zelandijos (tiesa, kaina už tokį mėsainį – 25 eurai). Ši mėsa pasižymi marga „marmurine“ tekstūra ir itin žema sočiųjų riebalų koncentracija. Be to, ji kepama be jokių riebalų ir pateikiama su pašildyta sezamine duona, pomidorais, traškiomis salotomis ir naminiais padažais – žodžiu, stengiantis pritraukti „nesveikąjį“ mėsainį prie sveikos mitybos standartų.
Plačiau internete: www.itemilano.it
Italija
Kita italų įmonė, netoli Turino esanti kavinė „M**Bun”, kurios iškaboje puikuojasi paantrašte „slowfastfood“, kitaip vadinama „agrihamburgeria“, taip pat verčiasi aukštos kokybės mėsainių ruošimu. Beveik visa jiems reikalinga veršiena išauginama greta esančiame 50 ha ekologiniame ūkyje, duoną kepa vietiniai kepėjai ir netgi padažus gamina vietos amatininkas – savaime suprantama, be jokių tirštiklių ir konservantų. Puiki mėsos kokybė leidžia įtraukti į meniu žalios mėsos patiekalus – karpačio ir tartarą. Lankytojai taip pat vaišinami šviežiai spaustu ir kepintu sūriu ir vietos gamybos vynu. Kavinė susilaukė didžiulio regiono gyventojų susidomėjimo – nepraėjus nei 10 mėnesių po atidarymo jos plotą teko išplėsti dvigubai. Dabar jau galvojama apie „lėtųjų mėsainių“ patirties perkėlimą į gretimus Italijos regionus.
Plačiau internete: www.mbun.it
Galbūt, daugelis čia išdėstytų koncepcijų nespindi ypatingu originalumu, tačiau visos turi bendrą bruožą: jos jau yra įgyvendintos ir sėkmingai veikia. Belieka tikėtis, kad panašūs sprendimai anksčiau ar vėliau bus sėkmingai pritaikyti ir Lietuvoje.
Pagal žurnalą „Food Service Europe & Middle East“ parengė Audrius Vyšniauskas
„Restoranų verslo“ informacija
