Šiaip ar taip, abejingų šiam
reginiui tikrai neliko ir, matyt, nebeliks iki pat pabaigos. Tačiau, kol
sportininkai rampų šviesoje vis dar beatodairiškai lieja prakaitą, bandydami
peržengti paskutines savo galimybių ribas ir taip bent šiek tiek priartėti prie
išsvajotos olimpinės pakylos, o tribūnas drebinantys sirgaliai mėgaujasi prieš
jų akis atsiveriančiu nesuvaldomomis emocijomis alsuojančiu reginiu, pastarojo
šurmulio papėdėje vyksta ir kiti, kamerų
neužfiksuojami, tačiau ne ką mažiau svarbūs pokyčiai. Tai – permainos,
aidinčios olimpinėje virtuvėje puodų ir keptuvių keliamo triukšmo sūkuryje,
kuris, pasak organizatorių, revoliucionalizuos visą ateities olimpinę maitinimo
sistemą. Rengėjai viliasi, jog pastarojoje išsikristalizuos nauji tiek
sportininkų, tiek ir visos pasaulio bendruomenės mitybos standartai, kurie
remsis į sveiką, sezonišką ir regioniškumu dvelkiančią produkciją, nes būtent
tai ir yra viena iš pagrindinių Londono žaidynių prerogatyvų.
Ruošiamasi lyg karui
Kaip žinia, olimpiečių bei juos
lydinčio personalo pamaitinimas viso renginio metu yra laikomas didžiausia
taikos sąlygomis vykdoma maisto aprūpinimo operacija, kurios apimtys
skaičiuojamos tonomis. 2008 metais Pekine iš viso buvo suvartota apie 1600 tonų
maisto: kasdien daugiau kaip 9000 vienetų bananų, 3 tonos ryžių ir 4000 litrų
aliejaus. Šie skaičiai net du kartus viršijo 2004 m. Atėnų olimpiadoje
dominavusias apimtis, tačiau tai taip pat gerokai mažiau, nei yra planuojama
šiųmetinėje Londono šventėje. Joje, manoma, atletų bei juos lydinčio personalo
poreikiams patenkinti bus skirta 330 tonų vaisių ir daržovių, 232 tonas bulvių,
100 tonų mėsos, 82 tonas jūros gėrybių, 31 toną paukštienos, 21 toną sūrio, 19
tonų kiaušinių, 75 000 litrų pieno ir 25 000 duonos kepalų. Visa tai daugiau
kaip 14 milijonų patiekalų pavidalu bus patiekta keturiasdešimtyje skirtingų
vietų visame mieste.
Pamirštant skaičius
Tačiau tai, kas Londono olimpinių žaidynių rengėjus domina labiausia, yra ne skaičiai, bet išliekamoji vertė. Juk neveltui kaskart nutilus sportiniam šurmuliui ir užgesus paskutinei olimpinio deglo liepsnai, tikimasi išgirsti, jog tai buvo nepakartojamas ir neabejotinai visų laikų geriausias reginys. Londoniečiai – ne išimtis, tad būtent į šį tikslą dar 2009 metais pirminiame pasirengimo etape buvo nukreiptas visas Londono Olimpinių ir Parolimpinių Žaidynių Organizacinio Komiteto (London Organizing Comittee of the Olympic and Paralympic Games (LOCOP)) dėmesys, kai jis pradėjo formuluoti garsiąją savo „Maisto Viziją“, pirmąją tokią per visą žaidynių istoriją. Šios savotiškos maisto darbotvarkės atraminiu tašku tapo pažadas surengti skaniausias, sveikiausias bei žaliausias kada nors vykusias olimpines žaidynes, ir bent jau kol kas, atrodo, yra pakankamai sėkmingai laikomasi duoto žodžio.
Na, o kalbant apie pačią „Maisto Viziją“, ši neatsirado iš niekur. Tai visų pirma buvo atsakas į 2008 m. Pekiną kamavusias nesėkmės, kai šis tiek pasirengimo, tiek ir visų žaidynių metu niekaip nesugebėjo užgesinti aistrų dėl maisto saugumo, patikimumo bei pakankamumo problemos. Vis nenustojantis rusenti nerimas netgi paskatino tuometinę JAV olimpinę rinktinę į žaidynes vežtis savo maisto produktus ir savo virėjus, kadangi nenorėta rizikuoti atletų sveikata, kuriai didelę grėsmę būtų kėlęs nesaugus vietinis maistas, neretai ypač gyvulinės kilmės produktuose turintis draudžiamų steroidų.
Taigi, siekdami išvengti bet kokių kontroversijų, o tuo pačiu gavę puikią progą savo šalies vardą įrašyti į maisto revoliucijos iniciatorių gretas, Londono Olimpinių žaidynių rengėjai užsibrėžė tikslą surengti pačias sveikiausias ir ekologiškiausias kada nors vykusias olimpines žaidynes. Pasak jų, nors sportas be abejonės bus pagrindinis viso šio spektaklio veikėjas, tačiau bendrą „olimpinę patirtį“ sudarys ne vien tiktai jis. Tai bus suma, susidedanti iš atskirų didesnių ar mažesnių faktorių, vienu iš kurių kaip tik ir galima laikyti maistą. Būtent todėl maisto aprūpinimo sistema bei jos veiksmingumas nuo pat pradžių laikyti pirminiu prioritetu, o sėkmingas plano įgyvendinimas šiuo atveju reikštų ne tik pagyras Jungtinės Karalystės svetingumui, bet ir paskatintų tolimesnius tiek vietinės visuomenės, tiek ir viso pasaulio žingsnius link atsakingesnės mitybos. Galima manyti, jog tokiu būdu būtų išjudinta gerokai sudūlėjusi tradicinė maisto koncepcija, šią pakeičiant nauja bei labiau atitinkančia šiandieninius poreikius. Ir tai būtų padaryta, be abejo, ne be britų indėlio.
Taigi, atsižvelgiant į visa tai,
dabartiniame olimpiniame kontekste galima įžvelgti dvejopą prieigą prie maisto.
Iš vienos pusės tai tėra tik tikslas savaime – tam tikra neišvengiama būtinybė,
kurią tiesiog reikia patenkinti. Tačiau iš kitos – tai itin galingas įrankis,
kurio pagalba stengiamasi net tik
išaukštinti britų regioninę produkciją bei jos įvairovę, bet ir įkvėpti
ilgalaikius į ekologinės pusiausvyros išlaikymą orientuotus pokyčius, kurie ilgainiui galėtų pasitarnauti
pastaruoju metu gana sėkmingai augančiam pasaulio visuomenės susidomėjimui
sveika gyvensena.
Siekiant užsibrėžto tikslo
Kaip galima pastebėti,
pagrindinis Londono olimpinių žaidynių organizatorių iššūkis yra sėkmingai
įgyvendinti milžiniškos apimties aprūpinimą maistu, tuo pačiu nenukrypstant nuo
kokybiškumo, sveikatingumo ir ekologiškumo koncepcijų. Tam net 18 mėnesių buvo
pašvęsta nuodugnaus plao rengimui, vykdant išsamius tyrimus ir analizes, neretai
neaplenkusias ir gerokai užsitęsusių diskusijų su pramonės ekspertais bei
ekologais. Tačiau net ir kritinėmis situacijomis, kai, atrodytų, jog geriausias
variantus būtų buvęs tiesiog atsisakyti savo utopistinių planų ir grįžti prie
laiko išbandytos praktikos, nė karto nebuvo žengta atgal. Net ir sunkiausiomis
akimirkomis, iš akiračio neišleisti keturi pagrindiniai etalonai – lokalumas,
sezoniškumas, sveikatingumas ir ekologiškumas, kurie ilgainiui apibrėžė ir
penkis pagrindinius tikslinius objektus, aplink kuriuos šiandien ir sukasi visa
žaidynių maisto aprūpinimo schema: maisto saugumas ir higiena, pasirinkimas ir
pusiausvyra, veiksmingos maisto gamybos ir tiekimo grandinės, aplinkos
valdymas, ir galiausiai – įgūdžiai bei mokymasis. Atsispirdami nuo jų, Londono
olimpinių žaidynių rengėjai įsipareigojo visose varžybų vietose užtikrinti
pavyzdinius maisto saugumo ir higienos standartus, garantuoti plačią maisto ir
gėrimų pasirinkimo aibę, kuri maksimaliai atitiktų visus įmanomus vartotojų
dietinius bei kultūrinius reikalavimus, užtikrinti, jog visas maistas būtų
pagamintas nepažeidžiant gana aukštai iškeltų etinių, aplinkos apsaugos bei
gyvūnų gerovės standartų, laiduoti efektyvų atliekų tvarkymą, perdirbimą,
kompostavimą bei minimalią anglies emisiją, o taip pat visiems, dalyvaujantiems
žaidynių maisto aprūpinimo schemoje, suteikti svarbių žinių apie klientų aptarnavimo sektorių, maisto kilmę,
ekologinę pusiausvyrą, sveikatą, maisto
saugumą bei atsakingumu pagrįstą mitybą.
Argi tai ne revoliucija?
