Ledai nebūtinai turi būti saldūs

Sūrūs ledai kur kas skanesni, teigia žinomų Italijos restoranų virėjai ir siūlo svečiams ragauti parmezano sūrio, krevečių, žuvies, grybų skonio šerbeto. Italai pirmenybę teikia natūraliems rankų darbo ledams, o Lietuvoje, byloja statistika, pirkėjų pasirinkimą lemia kaina.

Italijos kulinarijos meistrų nuomone, saldūs vaisiniai ledai jau nemadingi ir užsisakyti jų deserto yra banalu. Anot jų, ledų reikia valgyti ne po vaišių, bet valgant pirmąjį ir antrąjį patiekalus. Pavyzdžiui, prie mėsos patiekalų puikiai dera cikorijos ar grybų skonio šerbetas. Subtiliausiais šį sezoną pripažinti jūrų gėrybių ledai. Omarų ledų autoriaus teisės priklauso Džanfrankui Visaniui (Gianfranco Vissani), virėjui, Italijoje žinomam iš TV laidų.

Neskanu, bet madinga
„Originalumas – sėkmės garantas. Apie unikalų produktą daug kalbama, rašoma, ir visai nesvarbu, kad jis neprigyja. Svarbiausia, kad kavinei ar bendrovei jis atneša nemažai reklamos“, – sensaciją ledų rinkoje vertina Asta Meschino, „Soprano“ ledainių tinklo Lietuvoje direktorė.

Anot jos, ledų gamyba – italų kultūros dalis. Italai pirmenybę teikia namų gamybos ledams iš natūralių produktų. Čia priskaičiuojama per 130.000 ledų gamintojų, tad konkurencija tarp jų milžiniška. Kiekvienas ledų meistras stengiasi kuo nors išsiskirti, prisivilioti klientų.

„Įprasta, kad per parodas, šventes yra vaišinama netikėčiausių skonių ledais: česnakų, bazilikų, alyvuogių. Kiekvienas gamintojas savo fantazija stengiasi pranokti konkurentą“, – pasakoja p. Meschino.

Pernai Italijoje paskutinis mados šauksmas buvo „karšti ledai“, kuriuos valgant burnoje likdavo ne gaivos, bet karščio pojūtis. Šio gaminio, kaip ir daugumos panašių, šiandien ledainėse neišvysime, geriausiu atveju jo galima rasti gurmanų restorane.

„Tiesa, prieš penkerius metus ledų rinkoje įvyko perversmas“, – prisimena p. Meschino.

Pradėjus gaminti neriebius jogurtinius ledus, jie sparčiai išpopuliarėjo. Šis produktas iki šiol laikomas vienu populiariausių. Italijoje jau esama ne vien ledainių, bet ir jogurterijų, kuriose patiekalai bei gėrimai gaminami tik iš jogurtų.

Laimi klasika
Lietuvoje jogurtiniai ledai neišpopuliarėjo. „Daugiausia, priklausomai nuo sezono, parduodame braškėmis, miško uogomis, riešutais gardintų ledų“, – pasakoja vienintelio Lietuvoje 8 ledainių tinklo vadovė.

Vasarą, pasak jos, populiariausi šviežių vaisių ar uogų pagrindu gaminami ledai, žiemą – riebesni pieniniai. Vaisių, uogų, pieno bendrovė perka Lietuvoje, kitų sudedamųjų medžiagų vežasi iš Italijos.

„Lietuvišką žaliavą vertinę italų konditeriai teigė, jog, jei Italijoje būtų tokios kokybės pieno ir grietinėlės, ledų pardavimai dar labiau išaugtų“, – juokiasi p. Meschino.

Anot jos, bet kuris italas gali tik pasvajoti apie ledus iš natūralių miško uogų – tai prabangos prekė. „Soprano“ ledainėse visų rūšių ledai kainuoja 2,50 Lt už rutuliuką. Šio sezono naujiena – alavijų ledai, gaminami iš natūralių alavijų sulčių.

„Šis augalas skatina virškinimą, stiprina imuninę sistemą“, – deserto privalumus vardija p. Meschino.

O ieškantieji neįprasto skonio ledų gali traukti į Vilniaus „Neringos“ restoraną ragauti lašišos ir sūrio putėsių (8,80 Lt) bei kriaušės užkandėlės su mėlynojo sūrio putėsiais (11,20 Lt).

„Šiuos putėsius gaminame pagal tą pačią technologiją kaip ir ledus, tik patiekiame ne taip smarkiai atšaldytus“, – aiškina Renata Karazinienė, restorano direktorė. Anot jos, šios užkandėlės vasarą itin populiarios prie vyno.

Statistika byloja, jog Lietuvoje pirkėjai dažniausiai ledus renkasi pagal kainą. Rinkos tyrimus atliekančių bendrovių apklausa liudija, jog paaugliams nuo 14 iki 18 m. apsispręsti padeda ir įdomi ledų pakuotė. Mažesni vaikai vertina pakuotėje esančius siurprizus, neįprastas produkto savybes, – pavyzdžiui, jiems įspūdį daro ir tai, kad laižant ledus liežuvis nusidažo mėlyna spalva.

Jolanta Malinauskienė
Verslo žinios, 2005 09 02
Skaityti kitus „Verslo žinių savaitgalio“ straipsnius>>

Interneto archyvo nuotr.