Universalinė parduotuvė, prekiaujanti dviem prekėmis - viena pirmame aukšte, kita antrame, - raudonos, baltos ir mėlynos spalvų vėliavos, vado portretai, gatvės, užtvindytos garsaus juoko, rumbos ir džiazo garsų. Tabako kvapas, nuo kurio čiaudi net vietos šunes... Laisvė arba mirtis! Siurrealizmas ir socializmas. Mažytė sala, parodžiusi špygą galingajai kaimynei. Bėgti nėra kur. Sveika, Kuba!
Turistai ypač mylimi
Turistai Kuboje laukiami ir mylimi - jų dėka gyvuoja milžiniška taksistų armija, įvairiausios parduotuvėlės, viešbučiai, romo, cigarų ir marškinėlių su Če Gevaros portretu pardavėjai. Visur pilna aistringų muzikantų, kurių pusė, panašu, neturi klausos, senių, panašių į prostitutes, „Hemingvėjaus brolių“ - nuo negrų iki mulatų, būtinai su cigaru dantyse ir girtų. Jei pageidausite, atves Če Gevaros bendražygį - doleris už nuotrauką... Iš pradžių juokinga, paskui nusibosta. Ant kiekvieno kampo siūlo „tikrų cigarų „Cohiba“, tik 50 dolerių už dėžutę“. Kai kas, prarijęs jauką, dar ilgai bando rasti
„subtilų, nepaprastą aromatą“ pigiuose palmių lapuose. Visur pašnibždomis siūloma užsukti į jaukų šeimyninį viešnamiuką, kur galima ir užkąsti. Beje, pietūs dažnai būna įdomesni už kitus pikantiškus privačius malonumus. Prostituciją draudžia įstatymai, todėl ji ir klesti. Vakare Havanoje (ir ne tik) vienas ramiai gatve nepasivaikščiosi - meilės vaidilutės tarsi „meseršmitai“, didelės ir juodos, pikiruoja pavienius narsuolius. Tačiau prie aukštos klasės viešbučių yra ir elitinių prostitučių, kurių paslaugos neafišuojamos ir kainuoja mažiausiai 500 dolerių.
Vietos barai labai neblogi, originalūs ir spalvingi, bet kokteilių pasirinkimas gana skurdus: beveik visų pagrindas - šviesus ar tamsus romas. Havanos restoranai brangūs ir niekuo neišsiskiria, bet to nepasakysi apie tokias įstaigas Varadero, Kajo Largo ir kitose salose, į kurias eilinis kubietis nekelia kojos...
Havana traukia buvusiu grožiu - ne be reikalo iki revoliucijos Kubos sostinė buvo laikoma elitiniu kurortu, ir pasiturintys bei gerbiami JAV piliečiai - politikai, artistai, mafiozai - laikė geru tonu turėti čia namus.
Kubos architektūra ypatinga, su niekuo nepalyginama: koloritu trykštantis portugalų, ispanų, afroamerikiečių, Karibų jūros tautų kultūrų mišinys.
Šiandien daugelis namų restauruojami ne tik valstybės, bet ir privačių firmų lėšomis. Tačiau tai ilgas procesas, ir šiandien Havana primena gražuolę, vilkinčią nudrengtą suknelę su puošniais lopais.
Beje, tų, kurie nori tik pailsėti, pasimaudyti vandenyne, pasideginti puikiuose smėlėtuose paplūdimiuose, pasimėgauti visais penkių žvaigždučių viešbučių teikiamais malonumais, Kuboje laukia Varaderas.
Neišsigąskite grėsmingo kontrolės posto garsiojo kurorto prieigose: visa tai - turistų saugumui, ir jokie sunkumai viešbučių gyventojams negresia - užsienio turistų ramybė griežtai saugoma nuo vietos liumpenų. Varaderas - didžiulis kurortas, jo papūdimiai tęsiasi dešimtis kilometrų, o infrastruktūra išplėtota labai gerai: savi autobusai, mašinų ir motorolerių, jachtų nuoma, nardymas, nedidelis aerodromas. Puikūs medicinos centrai, paslaugos čia lenkia daugelį Ispanijos kurortų. Bet kuriame viešbutyje galima užsisakyti kelionę į bet kurį salos tašką. Nors kelių Kuboje nedaug ir jie pakankamai geri, patartina išsinuomoti mašiną su vairuotoju, nes čia kelio ženklai ne itin dažni, ir susigaudyti kelių raizgalynėje kartais nelengva net vietiniam.
Senų mašinų paradas
O pavažinėti yra kur: nuo Vinjaleso slėnio Pinar del Rio provincijoje su klinčių uolomis, labai primenančiomis Šiaurės Vietnamą, iki Gvantanamo paplūdimių. Beje, kubiečiai teigia, jog būtent Gvantaname gyvena gražiausios moterys.
Bet įdomiausi netgi ne peizažai, o kasdienis kubiečių gyvenimas: gali išvysti kaubojus, ganančius bandas, jaukius kaimelius, senius, kurie neskubriai suka cigarus, tipišką poilsį supamajame krėsle nedidelio namuko tarpdury. O kur nors netoliese gali stovėti 1957 metų amerikietiškas ševroletas - kolekcininko svajonė. Apskritai senų mašinų Kuboje apstu: senovinių fordų, biuikų, kadilakų, plimutų ir... rusiškų žiguliukų. JAV leidžiami puikūs albumai, skirti amerikietiškoms mašinoms Kuboje. Beje, vietos vairuotojai geriausiomis laiko rusiškas mašinas - čia svarbu ne komfortas, bet pigus remontas: atsarginės detalės velniškai brangios, įvežti jas į Laisvės salą draudžiama.
Apie spalvingą socializmą didžiausioje iš Antilų salų galima pasakoti labai ilgai. Nuostabiausia, kad tokios nelygiose grumtynėse Kuba nepasiduoda, priešingai, bando atsispirti, išsaugoti savo socialistinius idealus.
Klimatas
Vidutinė metinė temperatūra Kuboje yra +29 laipsniai. Saloje iš esmės tėra du metų laikai: liūčių sezonas (nuo gegužės iki rugpjūčio) ir sausasis sezonas (nuo rugsėjo iki balandžio). Vidutinė metinė vandens temperatūra yra +26 laipsniai.
Transportas
Daug kur galima išsinuomoti automobilį - nuo ševroletas iki atviro džipo, mopedą ar dviratį. Nuomos kaina vidutiniškai nuo 45 dol. už parą, bet benzinas dvigubai brangesnis nei Europoje. Kelių eismo taisyklės europietiškos. Kurorte daug taksi - ir užsienietiškų, ir rusiškų žigulių bei moskvičių. Visuomeniniu transportu rekomenduojama naudotis tik kraštutiniais atvejais.
Kainos
Geriausi suvenyrai ir dovanos, be jokios abejonės, - juodieji koralai ir papuošalai iš jų. Beveik niekas iš čia neišvažiuoja be kelių butelių kubietiško romo ir tikrų kubietiškų cigarų. Perkant krokodilo odos gaminius būtina reikalauti licencijos juos išvežti, nes priešingu atveju muitininkai paprasčiausiai konfiskuos šį suvenyrą.
Pagal užsienio spaudą
„Vojaž i otdych“ nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija:
http://laisvalaikis.meniu.lt
