Rozmarinas – patiekalams gardinti
Rozmariną daugiausia pažįstame iš kulinarinės pusės. Juo gardinami mėsos, žuvies, makaronų patiekalai, jis puikiai tinka marinatams. Rozmarino istorija siekia Senovės Egipto, Graikijos ir Romos laikų...
Rozmarinas kilęs Viduržemio jūros regiono. Į Vidurio Europą šis augalas greičiausiai pateko kartu su Romos legionieriais, gana greitai jis gavo pripažinimą bei buvo pradėtas plačiai vartoti. Viduramžiais jis buvo ir prieskonis, ir vaistas, juo taip pat buvo šeriamos avys, kurių mėsa įgaudavo išskirtinį skonį. Kaimyninėje Lenkijoje iš rozmarino buvo gaminamas sirupas bei vynas, jis taipogi naudotas gydomaisiais tikslais – manyta, kad šis augalas padeda išsaugoti jaunystę bei grožį. Iki šiol Provanso regione iš rozmarino gaminamas kvapnus bei labai vertinamas medus.
Auga nuo Viduržemio jūros regiono iki Meksikos
Rozmarinas gerai auga šilto klimato šalyse, kur nėra ilgų ir rūsčių žiemų. Rozmarinas auga Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Tunise, o taip pat Juodosios jūros pakrantėse bei kitame žemės pusrutulyje: Meksike ir JAV. Kadangi ši prieskoninė žolelė jautri šalčiams, Lietuvoje rozmariną geriau auginti vazonėliuose. Rozmarino krūmą vasarą galima kuo puikiausiai laikyti lauke, mat jis nebijo kaitros, nesudega ant saulės ir jo nepuola kenkėjai. Be to jis skleidžia malonų aromatą, kadangi jo lapuose yra keli procentai eterio aliejaus.
Palčiai naudojamas prieskonis
Rozmarinas - puikus prieskonis, kurį galima plačiai naudojamas kulinarijoje. Jis puikiai tinka prie žuvies ir mėsos patiekalų: avienos, žvėrienos, keptos ėrienos ir kiaulienos, kapotos mėsos bei rūkytų mėsos gaminių. Šakelė rozmarino, mesta ant žarijų suteikia aromato mėsai, kepamai ant iešmo.
Rozmarinas pagerina daržovių sriubų skonį, naudojamas tamsiems padažams gaminti, juo gardinamos keptos bulvės, picos, makaronai bei salotos. Rozmarinas dedamas į marinatus, limonadus.
Maistui skaninti naudojamas švieži ar džiovinti rozmarino lapeliai bei distiliuotas rozmarino lapų ir gėlių aliejus.