Kava ir šokoladas geriau nei arbata

„Geriantieji arbatą rečiau serga širdies ligomis ir vėžiu“, – daugeliui ne kartą tikrai girdėtas teiginys. Tačiau iki šiol ne visai aišku, kodėl taip yra. Viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad arbatoje yra didelis antioksidantų kiekis. Šių naudingų medžiagų yra ir kituose, dažnai nepelnytai nuvertintuose maisto produktuose.

Antioksidantai, kurių esama vaisiuose ir daržovėse, sulaiko kenksmingus laisvuosius radikalus, kurie gaminasi vykstant cheminėms organizmo reakcijoms. Laisvieji radikalai gali pakenkti tokioms ląstelių sudėtinėms dalims kaip dezoksiribonukleino rūgštis ir baltymų molekulės. Antioksidantai padeda išvengti kraujo krešulių ir uždegimo. Todėl sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja valgyti kuo daugiau daržovių. Seniai žinomas teigiamas arbatos poveikis organizmui. Visų rūšių arbatžolės gaminamos iš to paties krūmo Camellia sinensis, kuriame yra didelis flavanoidų, vieno iš stipriausių antioksidantų tipų, kiekis.

Pamiršta nauda
Tyrimai parodė, kad kitas gausus antioksidantų šaltinis yra kava. Dažnai manoma, kad kava gali pakenkti sveikatai, nes joje yra kofeino. Tačiau duomenų, įrodančių, kad saikingas kasdienis kofeino vartojimas išties kenkia sveikatai, nepakanka. Diskusijose apie kavą dažnai užmirštamas svarbus dalykas – galima nauda, kurią teikia kavoje esantys antioksidantai.

Antioksidantų gausu augaluose, o kavamedis – ne išimtis. Tyrimai rodo, kad skrudinamose kavos pupelėse antioksidantai koncentruojasi, todėl kavoje antioksidantų yra keturis kartus daugiau nei arbatoje.

Dieta su šokoladu
Tiriami ir kiti galimi antioksidantų šaltiniai. Paaiškėjo, kad šokolade yra didelis katechinais vadinamų antioksidantų kiekis. 50 g juodojo šokolado esančių antioksidantų galia prilygsta 2 taurėms raudonojo vyno, 4 puodeliams arbatos, 6 obuoliams ar 15 stiklinių apelsinų sulčių.

Nustatyta, kad šokolade esančius antioksidantus organizmas gerai įsisavina ir jie išlieka veiksmingi. Taigi į sveiką dietą be baimės galima įtraukti ir šokoladą. Šokolado vartojimą reikia riboti tik dėl to, kad jame daug riebalų ir cukraus. Geresnis yra juodasis šokoladas, nes jame mažiau cukraus.

Rinktis pagal spalvą
Tyrėjai, kalbėdami apie vaisius ir daržoves, sako, kad kuo jie ryškesni, tuo geresni. Tūkstančiai vaisių ir daržovių sudėtinių dalių naudingi mūsų sveikatai, bet patys naudingiausi yra pigmentai, kurie nudažo augalą. Ryškiai raudona, mėlyna ir vyšninė braškių, mėlynių ir gervuogių spalva priklauso nuo antocianinų, kurie gali sumažinti pavojų susirgti vėžiu. Šiose uogose yra ir kita sudėtinė antivėžinė dalis, vadinama elagino rūgštimi, taip pat didelis kiekis C vitamino. Svogūnuose yra pigmento, kuris saugo nuo širdies ligų. Dėl to daugiau šio pigmento turintys raudonieji ir geltonieji svogūnai yra naudingesni už baltuosius. Pomidorai naudingi dėl raudonojo pigmento likopeno, kuris gali kovoti su vėžiu, todėl visuomet reikėtų rinktis kuo raudonesnius pomidorus. Šio pigmento yra ir arbūzuose – jis vaisiams suteikia spalvą.

Australijos mokslininkai tiria, kuo žmogaus sveikatai naudingi prieskoniai ir kiek jų reikėtų vartoti. Įrodyta, kad kario lapai turi antioksidantų savybių. Manoma, kad jų turi ir imbierai bei česnakai, kurie mažina cholesterolio kiekį ir pavojų susirgti vėžiu. Mokslininkai ieško prieskoninių žolelių naudingų aktyviųjų sudėtinių dalių, tačiau pripažįsta, kad visas augalas naudingesnis, negu išskirta viena jo aktyvioji sudėtinė dalis.

„Verslo žinių“ informacija, 2007 08 17
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>