Mokslininkų teigimu - kakavmedžio, iš kurio vaisių gaminamas šokoladas, genomo paviešinimas padės išgelbėti šokolado pramonę.
Howardo Yana-Shapiro, kompanijos „Mars“ mokslininko teigimu: per 50 metų kakavos paklausa viršys pasiūlą, jei nepavyks sukurti derlingesnių kakavmedžių. Naujos, derlingesnių kakavmedžių rūšys mokslininko teigimu taip pat paskatins bioįvairovę ir kakavmedžių auginimo regione gyvenančių ūkininkų gerovę. Jo įsitikinimu, genomo prieinamumas lems tai, kad bus sukurtas sveikesnis ir skanesnis šokoladas.
Kakavmedžio genomo iššifravimas tapo tarptautine užduotimi, kurios ėmėsi tokios bendrovės kaip „Mars“ ir IBM, JAV žemės ūkio departamentas ir daugybė universitetų praneša BBC.
IBM tyrimų laboratorijose Ciuriche vykusiame renginyje kalbėjęs H. Yana-Shapiro dieną, kai genomas buvo paskelbtas, pavadino „geriausia savo gyvenime“.
Mokslininkas teigia, jog jau 2007 metais buvo aišku, kad be įsikišimo, ateityje nebegalima bus tikėtis nenutrūkstamo kakavos tiekimo. Pradėję gilintis į aplinkos, ekologijos, produktyvumo, socialinius ir ekonominius veiksnius Dramblio kaulo krante, kuris yra pagrindinis kakavos gamintojas pasaulyje, mokslininkai įsitikino, kad šis regionas netoli krizės.
Iš įvairių Theobroma kakavmedžių rūšių šiandien, viename hektare žemės, vidutiniškai užauginama 400 kilogramų kakavos. Tačiau siektinas tikslas – gauti didesnį derlių iš mažiau medžių ir mažesnio žemės ploto.
„Po dešimties metų, kai kakavos suvartojimas išaugus 2 proc., mums reikės dar vienos Dramblio Kaulo Kranto dydžio teritorijos. Daugiau nėra vietos kakavmedžiams auginti, tad produktyvumas iš mažesnės žemės turėtų būti mūsų stimulas“, – teigia H. Yana-Shapiro.
Kakavmedžio genomas paskelbtas viešai, ir apsaugotas nuo bet kokio patentavimo. Jį galima rasti.
Išsiaiškinus kakavmedžio genomą atsiranda galimybė, tolesnių laboratorinių tyrimų ir bandymų pagalba, auginti kakavmedžius, kurie patys ir jų derlius būtų atsaparūs ligoms, sausroms, turėtų didesnes proporcijas kakavos riebalų. Taip pat, mokslininkų teigimu, dirbant su atskleistu genomu įmanoma padidinti flavanolio kiekį kakavoje.
„Greitai sveikas riebalų kiekis, dideli falvanolio kiekiai šokolado produktuose taps nebe išimtimi, o norma. Didesnis kakavmedžių derlius leis atlaisvinti žemės plotus, kitų kultūrų auginimui. Nors rezultatų galima laukti tik po 15-20 metų, šiuo keliu jau einama.“ – teigia „Mars“ mokslininkai.
P.S Išsiaiškintas ir paskelbtas kakavmedžio genomas atveria duris ne tik tolimesniems moksliniams tyrinėjimams bet ir genų inžinerijai. Kakavos pramonė jau šiandien kelia deficito klausimą. Dalis javų augintojų prieš kiek laiko šį klausimą išsprendė gana paprastai ir šiandien, norėdami nusipirkti ne GMO produktą, jau turime atidžiai nagrinėti etiketes.
MENIU.LT informacija
Parengė: Ieva Malaiškaitė
Šaltinis: bbc.co.uk
Nuotraukos: inmagine.com
2010.12.01
