Kaip sklinda gandai, į ūmią pirkimo psichozę varantys dešimtis tūkstančių žmonių, vėliau nebežinančių, kur dėti sukauptas atsargas? Kas tai – juodųjų reklamos technologijų ar sovietmečiui būdingos deficito baimės padarinys?
Cukrų iššlavė per dieną
Kalbos apie prekių stygių ir galimą jų brangimą paprastai pasklinda žaibiškai. Teigiama, kad žinia paskleidžiama tikslingai ir apgalvotai – vienu ir tuo pačiu metu daugybėje vietų. Tai pabudina žmonėse slypintį bandos instinktą, kuris verčia elgtis taip, kaip daro kiti. Kone geriausias pastarųjų savaičių pavyzdys – gandai apie cukrų.
Neaišku, iš kur pasklidusi žinia, kad jo kaina padvigubės, ne juokais įbaugino pirkėjus. Šie nieko nelaukdami per dieną kone iš visų parduotuvių iššlavė tą prekę.
Nors prekybininkai kalbas apie cukraus trūkumą bei galimą brangimą suskubo neigti, niekas tuo nebetikėjo. Juodoji technologija padarė savo juodą darbą. Pirkėjai pasidavė masinei panikai ir puolė pirkti po 5–10 ir daugiau pakuočių.
„Geriau jau dabar daugiau jo nusipirkti, juk negenda. O gal ir kaimynams ar draugams prireiks? Tuomet jiems ir parduosime“, – parduotuvėse kalbinti tvirtino pirkėjai.
Pelnas – akimirksniu
Dauguma prekybininkų pasielgė taip, kaip visada tokiais atvejais, – suskubo pasinaudoti sujudimu. Nors dabar cukraus parduotuvėse netrūksta, jo kaina vis tiek gerokai ūgtelėjo.
Vienuose prekybos centruose ji išliko nepakitusi ir yra 3,29– 3,99 lito, o kituose po masinių apsipirkinėjimų priartėjo prie beveik 5 litų už pakuotę. Prekybos tinklų atstovai neslėpė, jog kainas pakėlė patys pirkėjai – esą išaugus gaminio paklausai, jos išauga savaime.
Tačiau viešųjų ryšių ekspertai tikino, kad tie gandai atsiranda ne šiaip sau, o tam tikru metu ir yra itin naudingi prekybininkams. Žmonėms ėmus panikuoti, pardavėjų apyvarta gerokai išauga.
„Kai žmonės ima masiškai pirkti, gamintojai ir prekybininkai per dieną susižeria didelius pelnus. Be to, tai puikus būdas pagrįstai kelti kainas“, – situaciją komentavo viešųjų ryšių ekspertas Tomas Vitkus.
„Išpardavimų“ vis daugės
Specialistas įsitikinęs, kad panašių gandais paremtų „išpardavimo akcijų“ ateityje sulauksime vis daugiau. Tai dažniausiai daroma tuomet, kai žmonių perkamoji galia itin sumažėja.
„Čia viskas labai paprasta ir aišku – sausį ir vasarį žmonės perka itin mažai, nes daug pinigų išleidžia gruodį. Gandas apie nykstančius grikius, kai gerokai išaugo jų kaina, sklido rugsėjį, tuomet žmonių perkamoji galia taip pat buvo sumažėjusi. Taigi bandoma pasididinti pelnus tada, kai apyvartos itin mažos“, – komentavo T.Vitkus.
Be to, pašnekovas pabrėžė, jog panašios „antys“, siekiant pasipelnyti, skleidžiamos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Pernai vasaros pabaigoje rasti parduotuvėse grikių buvo išties sudėtinga – žmonės juos masiškai išpirko vos tik pasklidus kalboms, kad jie pabrangs. Po to, kai jų ir vėl atsirado prekyboje, kaina jau buvo išaugusi daugiau nei dvigubai. Iki tol grikių pakuotė kainavo apie 2–3 litus, o psichozės metu buvo šoktelėjusi net iki 8 litų už pakuotę.
Bijojo, kad nebeliks muilo
Įvairias maisto bei buities prekes žmonės kaupė ir prieš keliasdešimt metų. Tačiau tuomet daugelis jų tai darė dėl to, jog įvairių prekių nuolat trūkdavo. Vyresnio amžiaus žmonės dar prisimena tuos laikus, kai nuolat buvo kaupiamos miltų, makaronų, kruopų atsargos.
Kai kurie klaipėdiečiai pamena ir tai, kaip prieš 20 metų buvo paskleistas gandas, jog dėl to, kad bankrutuos fabrikas, nebeliks muilo. Tuomet šią buities prekę visi ėmė masiškai pirkti.
„Visi tą muilą graibstė, manė, kad nebeliks. Tačiau nieko panašaus neįvyko, netrūko to muilo. Kai kurie jo tiek prisipirko, jog vėliau nebežinojo, kur dėti“, – prisiminė viena klaipėdietė.
Ruošiasi pasaulio pabaigai
Jau kurį laiką vis dažniau ir garsiau kalbama apie senovės majų išpranašautą pasaulio pabaigą, kuri pagal jų kalendorių turėtų įvykti 2012 m. gruodį. Tad pastaruoju metu apie tai rašomos įvairios knygos, kuriami filmai. Tačiau kai kurie žmonės į šią informaciją reaguoja itin jautriai.
Sklinda kalbos, kad atsiranda vis daugiau tokių, kurie šiai datai kruopščiai ruošiasi. Majai prognozavo, jog išliks tik išrinktieji, kurie ir kurs naują pasaulį. Keletas veikėjų bunkeriuose jau kurį laiką kaupia įvairias negendančių maisto produktų atsargas. Jie tikisi sukaupti tiek atsargų, kad jiems pavyks tuose bunkeriuose kurį laiką išgyventi. Baiminamasi, kad artėjant išprognozuotai datai tokių žmonių atsiras dar daugiau.
Artašesas Gazarianas, verslo ekspertas
Paskleisti gandą, kuris masiškai išplistų ir paskleistų paniką yra labai paprasta. Dažniausiai yra tam tikra grupė žmonių, kuri sugalvoja taktiką ir tada ima veikti. Vienas žmogus pasako išgalvotą informaciją vienam, tas pasako kitam, ir taip žaibiškai ji išplinta. Patys absurdiškiausi ir mažiausiai įtikėtini dalykai greičiausiai ir paplinta. Panašiai atsitiko ir su cukrumi. Jei rimtas žmogus rimtai tau ką nors pasako, negi nepatikėsi? Žinoma, kad patikėsi, tuomet tu pasakysi savo aplinkos žmonėms, ir taip gandas išplis greičiau, nei kas nors įsivaizduoja. Žmonės tiki viskuo, kas jiems sakoma, tad nieko nėra paprasčiau, kaip jais manipuliuoti. Tačiau nereikia dėl to pykti, nes patys žmonės mėgsta būti apgaudinėjami. Jiems patinka, kai jiems meluoja. Tad tokiais triukais itin dažnai naudojasi prekybininkai, kurie nori parduoti tam tikrą prekę arba pakelti jos kainą. Tam, kad ji būtų perkama, žmogų reikia įtikinti, jog jam jos reikia. Tam, kad žmogus tos prekės įsigytų daugiau, būtina išgalvoti problemą. Pasakyk žmogui, kad netrukus tų prekių ims trūkti, tuomet jis puls ją pirkti ir sau, ir kaimynams ar kitiems. Pavyzdžiui, jei tu ir netiki žinia, kad cukrus brangs, tu vis tiek jo nusipirksi. Nuėjęs į parduotuvę vis dėlto pagalvosi: „Jeigu sakė, kad jis brangs, tai galbūt tai tiesa?" Tuomet jo ir nusipirksi daugiau, nei tau reikia. Taip yra su bet kuria preke. Tokia realybė. Gandai skleidžiami visame pasaulyje, faktiškai verslas iš jų ir laikosi bei sukrauna milijonų vertus turtus.
Parengė: Kristina Paukštytė
Nuotrauka: inmagine.com
2011 02 21
