Žuvis yra skanus ir vertingas maistas, baltymų šaltinis, būtinas mitybos raciono elementas. Tačiau tuo pat metu tai ir vandens ekosistemų dalis, taip pat tai yra žvejų pragyvenimo šaltinis. Technologijų pažanga per paskutinį pusšimtį metų neaplenkė ir žvejybos: laivai tapo galingesni, talpesni, o žuvies gaudymo technologijos be galo efektyvios. Paradoksalu, bet didelis ir galingas žvejybos laivynas vaikosi vis mažėjantį žuvų kiekį. Šiuolaikinėms technologijoms ir verslinei žvejybai trūksta tik vieno – selektyvumo ir draugiškumo aplinkai.
Žvejų laimikį sudaro ne tik verslinės žuvys, bet ir komerciškai mažiau vertingos žuvys. Tokios „netyčia“ pagautos žuvys, paukščiai ar kiti gyvi organizmai išmetami atgal į jūrą, o absoliuti dauguma jų nebeišgyvena. Tai vadinamoji priegauda. Priegaudos mastai jūrose didžiuliai, vien Šiaurės Rytų Atlante per metus į jūrą išverčiama daugiau nei milijonas tonų (1 332 000 t) žuvies arba apie 13 % visos šioje teritorijoje sugaunamos žuvies.
Žuvies ištekliams mažėjant, vis didesnę laimikio dalį sudaro jaunos, dar nespėjusios nė karto išneršti žuvys. Dėl tokių žuvų gaudymo sumažėja ateinanti žuvų karta, taigi, dar labiau sumažėja ir būsimi laimikiai.
Kai kurie žvejybos metodai kenkia trapioms povandeninėms buveinėms. Vienas iš pavyzdžių, žvejyba tralais, kuomet tinklai su pritvirtintais svoriais yra tempiami dugnu. Šios žvejybos metu pažeidžiamos dugno bendrijos bei jose gyvenantys organizmai. Ardami lauką septynis kartus per metus, vargu, ar ką užaugintume, o jūros dugnas yra ariamas. Dažnai šitokiais būdais yra naikinamos buveinės, kurios gyvybiškai reikalingos sėkmingam žuvų nerštui. Dėl aplinkai žala darančių žvejybos metodų dar labiau mažėja ištekliai.
Pasiūlą formuoja ne gamintojai, o vartotojai
Nei valgytojas, nei žvejys, nei tiekėjai nenori, kad žuvies nebeliktų. Bėda ta, kad žuvies ištekliai yra „bendri“, ir kiekvienas žvejas neretai pagalvoja, kad jei jis ir nežvejos sparčiai mažėjančių žuvų rūšių, atsiras tokių, kurie jas sužvejos. Užburtas ratas? Ne visai. Žvejai ir žvejybos įmonės tikrai negaudytų tiek daug nykstančių žuvų, jei vartotojai vengtų jas pirkti ir rinktųsi tik tas žuvis, kurių ištekliai yra gausūs.
Prieš perkant žuvį ar jūros gėrybes pasidomėkite, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir tvariai gaudomų rūšių. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliuose vandenyse paplitusių žuvies rūšių: jos auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o šių žuvų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui, ešerių, karpių, karšių, lydekų, upinių plekšnių, silkių, starkių, Baltijos šprotų, stintų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.
Ar žinote, kokią žuvį šiandien valgysite?
Jau metai, kaip Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaudamas su WWF (Pasaulio gamtos fondu) lietuvių kalba išleido žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui „Ar žinote, kokią žuvį šiandien valgysite?“, kuriame žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgykite į sveikatą!“, „Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!“ ir „Nepirkite!“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.
„Valgykite į sveikatą“ žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Ramia sąžine galima pirkti ir valgyti šias žuvis:
ešerius, karpius, karšius, lydekas, ledjūrio menkes, upines plekšnes, silkes, kuojas, midijas, Baltijos šprotus, kupres.
„Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite“ grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą ir vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šių žuvų rūšių paplitimą (jų gali būti daug mažiau, negu jūs manote) arba jų žvejybos/auginimo būdai kenkia aplinkai. Prie šios grupės priskiriamos:
juodadėmė menkė, uotas, pangasija, jūrinė plekšnė, seliava, eršketai, vaivorykštiniai upėtakiai, lynai, perpelės.
„Nepirkite!“ kategorijoje esančių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama. Minėtoms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai. Šių žuvų rūšių laikinas vartojimo sustabdymas padėtų ištekliams atsigauti arba žvejybos įmonėms pakeisti žalojančius aplinką žvejybos metodus.
Jei turite galimybę pasistenkite nepirkti: jūros ešerio, lašišos, paltuso, juodojo paltuso, ryklių mėsos, tropinių krevečių, ungurio, jūrų velnio, tilapijos, upinės nėgės, geltondryžės riebžuvės.
Perkant tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Atlanto ir Baltijos menkė, Aliaskinė rudagalvė menkė, strimelė, skumbrė, starkis, krevetės, paprastasis vilkešeris, vėžiai, tunai, stintos pasidomėkite, kokiuose regionuose žuvis pagauta ar užauginta. Žuvų populiacijų būklė skiriasi pasauliniuose žvejybos regionuose, taip pat skiriasi ir jų auginimo būdai skirtingose šalyse, tad perkant šias žuvis reikia pasidomėti iš kur jos atkeliavusios, kokiu būdu gaudytos ir kaip augintos.
Įdomūs faktai
- Žuvininkystės ūkiuose užaugintų lašišų pašarui sunaudojama daug kitos rūšies žuvų, todėl mažėja ne tik didelių žuvų, bet ir mažų mažesnę rinkos vertę turinčių žuvų (pvz šprotai). Pašarų gamyba tampa vienu iš aplinkos taršos šaltinių.
- Laisvėje gyvenančioms lašišoms pagautoms tiek Šiaurės rytų Atlante, tiek Lietuvos vandenyse, nors lašiša ir buvo išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos rūšių sąrašo, vis dar gresia išnykimas.
- Venkite pirkti menkes sugautas Šiaurės Atlante. Jų ištekliai yra išeikvoti.
- Pirkite tik didesnius nei 42 cm starkius, kurie jau yra spėję bent kartą išneršti.
- Šiaurinės krevetės vienu metu yra ir patelės, ir patinėliai. Kol krevetės būna jaunos, jos būna patinėliai, o vėliau jų lytinė sistema persitvarko ir patinėliai virsta patelėmis.
- Pirkite ir gaudykite žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius. Taip prisidėsite prie svetimžemių rūšių plitimo stabdymo Lietuvoje. Dėl šių dviejų rūšių konkurencijos ir platinamu ligų Lietuvoje nuo seno gyvenančių plačiažnyplių ir siauražnyplių vėžių sparčiai mažėja.
- Tuno žymėjime dažniausiai nerasime detalios informacijos, kokia konkrečiai tai rūšis. Todėl jei tunas neturi MSC emblemos, greičiausiai tai paprastasis arba geltonpelekis tunas, kurių ištekliai yra pergaudyti bei gresia išnykimas.
Nuotrauka: sxc.hu
