Idėjos vasaros savaitgaliams (I dalis) (įdomybės)

Saulėti vasaros savaitgaliai kviečia ne tik drybsoti prie ežerų ar jūros, skrosti baidarėmis Lietuvos upių vandenis ar mėgautis ramybe kaimo sodybose. Ilguosius (ir ne tik) vasaros savaitgalius siūlome išnaudoti kultūrinėms išvykoms į kaimynines šalis. Šįkart keliaujame Šiaurės Lenkijos pilių maršrutu.

Bitovo pilis

Kašubų krašte, vaizdingoje miškų ir ežerų apsuptoje vietovėje stūkso XV a. Bitovo (Bytow) pilis, kadaise buvusi viena didžiausių kryžiuočių tvirtovių Lenkijos šiaurės vakaruose. Raudonų plytų stačiakampio formos pilį tarsi įrėmina keturi kampuose esantys gynybiniai bokštai. Nors ant kalvos stovinti Bitovo pilis ne kartą buvo perstatyta, išlikę mūrai mena tuos laikus, kai tvirtovė atliko gynybinę funkciją, buvo naudojama sienos apsaugai ar kaip keliaujančių Kryžiuočių ordino riterių prieglobstis. Pilyje įsikūręs Vakarų kašubų muziejus ir Riterių brolija, o vasarą pilies kieme šurmuliuoja įvairūs kultūriniai renginiai.

Malborko pilis

Didžiausia Europoje gotikinė viduramžių pilis įsikūrusi Lenkijos šiaurėje, Malborke. Gotikinėje pilyje 1274-1457 m. buvo Didžiojo Kryžiuočių ordino būstinė. Kryžiuočiai šią vietą vadino Marienburgu – Marijos miestu. Pilies kompleksą supa tvirta gynybinė siena, kurią puošia gausybė bokštelių. O pilies viduje galima apžiūrėti gyvenamuosius apartamentus, menes, sargų stebėjimo postus, koplyčią ir kitas patalpas.

Šiemet Malborko pilyje numatyta nemažai Žalgirio mūšio pergalės 600 metų jubiliejui paminėti skirtų renginių. Vienas iš ryškiausių renginių – liepos 22-25 d. organizuojama „Malborko apgultis“, kurios metu atgis istoriniai įvykiai: vyks pilies šturmas bei riterių turnyrai, šurmuliuos viduramžių amatininkų dirbtuvės.

Štumo pilis

Pamario vaivadijoje, už keliolikos kilometrų į pietus nuo Malborko stovi Štumo (Sztum) pilis, beveik iš visų pusių apsupta ežerų. Įtvirtinimus nuo 1236 m. naudojo Kryžiuočių ordinas.

Gnievo pilis

Gnievo (Gniew) pilis kadaise buvo viena svarbiausių Kryžiuočių ordino pilių. Šiandien greta monumentalios pilies rengiami riterių turnyrai bei kiti kultūriniai renginiai.

Kvidino pilis

Kadaise Kvidino (Kwidzyn) pilis priklausė prūsams, tačiau 1233 m. ją užėmė Kryžiuočių ordinas. Pilis buvo vadinama Marienverderiu. Čia buvo įsikūrusi Pamedės vyskupystė.

Ostrodės pilis

Mozūrijos ežerų krašte esanti XIV a. Ostrodės (Ostroda) pilis žymi tuo, jog joje savo žygių metu 1807 m. keletą savaičių buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas. Be pilies, šis regionas garsus čia esančiu Ostrodės-Elblingo kanalu, kuris laikomas retu technikos stebuklu. Prieš pusantro šimto metų įrengta kanalo laivybos sistema su šliuzais yra unikali pasauliniu mastu.

Olštino pilis

Olštino (Olsztyn) pilies statybos buvo pradėtos XIV a. vidury. Pilis žymi tuo, jog ją penkerius metus nuo 1516 m. administravo garsusis astronomas Mikalojus Kopernikas. Šiandien čia įsikūręs Varmijos-Mozūrijos muziejus, kuriame galima išvysti Mikalojaus Koperniko astronominę lentą – paties mokslininko pagamintą prietaisą.

Kentšino pilis

XIV a. statyta mūrinė Kentšino (Kętrzyn) pilis, kadaise vadinta Rastenburgu, priklausė Kryžiuočių ordinui. Pilyje įrengtas muziejus ir biblioteka. Netoli Kentšino yra ir kita įdomi istorinė vietovė –  „Vilko guolis“. Tai Gierložės miško glūdumoje stūksanti buvusi Hitlerio būstinė-karinis miestelis.


pirmoje - Bitovo pilis
antroje - Malborkas
trečioje - Kvidinas

2010 07 01