„Prisiragavusieji“ vaizdų ar tiesiog norintieji susitelkti ramiam pokalbiui gali leistis į jaukius miesto rūselius. Viename iš jų įsikūręs „Naručio“ viešbučio restoranas.
Pačiame miesto centre, Pilies gatvėje, įsikūrusį restoraną atvykome šaltą pavakarę. Iš prieblandos ir ledinio vėjo įpuolame į šiltą, jaukų ir šviesų „Narutį“. Jau vien dėl to malonu. O ir pasitinka maloniai. Kelis žingsnius iki lifto palydi, įlaipina, kažkam praneša, kad atvykome ir netrukus stikliniu liftu nuslysime žemyn.
Palaima gomuriui ir akims
Globos netrūksta nuo pat pirmo žingsnio: ir pasitinka, ir paltus pakabina. Trijose rūsio salytėse – po kelis stalus. Erdvu. Esame vieninteliai restorano svečiai, tad mums pasiūlo įsikurti, kur patogiau ir jaukiau. Jau po vakarienės sutariame, kad aptarnavusį padavėją geriausiai apibūdinti kaip taktišką: nei pernelyg įkyrus, nei atsainus. Kaip tik tai, ko reikia. Nebent pora akmenėlių į jo daržą: pirmiausia dviese įsikūrėme prie keturiems asmenims serviruoto
stalelio, bet nereikalingi įrankių komplektai liko ant stalo per visą vakarienę, o nusprendę pasidalyti porciją deserto gavome du šaukštus, bet pyragą vienoje lėkštėje. Individualistė, sakysite... Bet man labiau prie širdies kabinti patiekalą iš atskiros lėkštės. Bala nematė. Šios dvi smulkmenos skanios vakarienės nesugadino.
Įninkame į valgiaraštį. Sąrašas netrumpas, aprašymai seilę spaudžia. Iš 8 siūlomų užkandžių ir salotų pasirenkame sezono daržovių salotas su garstyčių, alyvuogių aliejaus ir „Modenos balzamo“ padažu (14 Lt) bei špinatų ir cikorijų salotas su kepta šonine, krevetėmis, pievagrybiais bei graikiniais riešutais (17 Lt). Valgio ilgai laukti netenka.
„Skanu“, – pasigirsta mudviejų unisonas tarp dviejų kąsnių. Svečiams restorane siūlomi keturi karštieji užkandžiai, kainuojantys 17–30 Lt. Verdamos penkių rūšių sriubos. Jų kainos – 11–12 Lt. Karštieji žuvų patiekalai kainuoja 39–45 Lt. Panaši ir karštųjų mėsos patiekalų kaina – brangiausia 53 Lt kainuojanti ėriena. Dar ir dabar spėlioju, ar „Naručio“ virtuvės meistras turi stiprią menininko gyslelę, ar suvedžiojo nuo vasaros spalvų žiemos monotonijoje pailsėjusios mano akys. Kad ir kaip būtų, greta balsvų daržovių geltoname „Šampanės“ padaže oranžine spalva riktelintis lašišos kepsnys (45 Lt) verčia pasigrožėti prieš įsidedant kąsnį į burną. Sodriai nušvinta ir rausvi kiaulienos kepsneliai su brokoliais tamsiame raudonojo vyno padaže (35 Lt).
Gėrimų – ne marios
Gardžius, spalvingus patiekalus alumi sumanę užgerti restorano lankytojai itin dideliu asortimentu nepasidžiaugs. Siūloma rinktis iš trijų rūšių alus buteliuose (0,33 l – 8 Lt–9 Lt) arba iš keturių pilstomo alaus rūšių (5–9 Lt). Vyno sąrašas ilgesnis, bet tokio, kurio galima būtų išgerti taurę, tėra trys rūšys baltojo ir trys raudonojo. Baltojo vyno kainos už butelį svyruoja nuo maždaug 60 Lt iki 250 Lt už itališkąjį „Antinori Cervaro Della Sala Umbria“. Pigiausiojo raudonojo butelis atsieis 69 Lt, brangiausio, taip pat itališko, „Antinori Solaia Toskana“ – 660 Lt.
Kiek nustebino desertų valgiaraštis: iš keturių siūlomų nebuvo nė vieno be ledų. Šio saldumyno nemėgstantiems ar šaltą žiemą dar labiau šaldytis nenorintiems vienintelė alternatyva – šokoladinis „Naručio“ gardėsis (15 Lt), kurį, spėju, galima paprašyti patiekti ir be ledų.
Beje, dar prieš eidama į restoraną peržvelgiau restorano valgiaraštį internete. Viešbučio tinklalapyje radome neaktyvias nuorodas į valgiaraštį ir gėrimų sąrašą. Telefonu mums buvo patarta valgių ir gėrimų sąrašą peržvelgti adresu www.meniu.lt.
Remdamasi patirtimi galiu pasakyti, kad virtualus ir realus valgiaraščiai, tiesa, nedaug, bet skiriasi. Smulkmena, bet nusižiūrėtos vištienos sriubos su pievagrybiais paskanauti neteko.
„VŽ Savatgalio“ informacija
Nuotraukos iš Meniu.lt archyvo
www.meniu.lt už valgiaraščių turinį internete neatsako
