Neteisingai nustatyta diagnozė ir ne tos ligos gydymas privedė iki mirties, iš kurios nagų ligonė pati save plėšte išplėšė.
Pasveikus sustojo laikas
„Pravirkdėte mane“, – sako Daiva Aušra Earle ir šluostosi ašaras. Jas išprovokavo beveik dvidešimties metų senumo prisiminimai, nes šiandien ši moteris – sveika, graži ir laiminga. Norisi pasakyti – jauna, bet jai jau 46-eri.
D.A.Earle prisistato nemoteriškai, nes pati pabrėžia savo amžių. Tai įprato daryti dėl kelių priežasčių. Viena jų – kad nepažįstami nelaikytų piemene, nemergintų jauni vyrai, nes, patikėkite, net ir įsistebeilijus, tyrinėjant veidą, jai nė už ką neduotum daugiau kaip trisdešimt. D.A.Earle tai žino, nes dėl pavydėtinos išvaizdos ne kartą yra patekusi į keblią situaciją. Pavyzdžiui, nuvežusi savo mamą į jos buvusių bendraklasių susitikimą primygtinai turėjo įrodinėti, kad ji – ne anūkė, o dukra.
Stebuklą padarė homeopatija
Grožis ir sveikata – sinonimai tik sveikuoliams. Būtent tokia yra medikė D.A.Earle. O ašaros jai pabyra, prisiminus tėvų kuždesį: „Kokios spalvos suknele dukrą rengsime, kai šarvosime?“
Ne tik bėgančių metų žymės, bet ir mirtimi grasinusios ligos pasitraukė, kai dar nė trisdešimties neatšventusi mergina, patyrusi drastišką medikamentinį gydymą ir net komą, atsisakė medikų paslaugų. Iš ligoninės grįžo namo mirti, bet išgyveno ir pasveiko be cheminių vaistų. Stebuklas?
Homeopatija – gydymas vaistais, bet ne cheminiais, o natūraliais, gamtos duotais. Būtent šitokį gydymosi būdą visam gyvenimui pasirinko D.A.Earle. Tiesa, ji neatmeta galimybės, kad gali prireikti ir antibiotikų, hormonų ir kitų alopatinių vaistų, jei, pavyzdžiui, neduokdie susirgs plaučių uždegimu, autoimuninėmis ligomis, užsikrės auksiniu stafilokoku ar pan. Vis dėlto kolegų medikų moteris prašo neignoruoti natūraliosios medicinos, nes neretai ji taip pat gali labai daug. Tuo D.A.Earle įsitikino, nes pati patyrė. Galbūt ši moteris – kitokia, jos organizmas unikalus?
Harmonija su gamta
D.A.Earle – gamtos vaikas. Nuo mažumės negalėjo tverti mieste, veržte veržėsi pas senelius į kaimą.
„Buvau ketverių, kai mane nuvedė į vaikų darželį. Visą dieną verkiau pasikūkčiodama, prašiau vežti pas senelius. Buvau laiminga, kai pas juos gyvenau tol, kol nereikėjo eiti į mokyklą“, – svajingai prisimena vaikystę D.A.Earle, kai nuo pavasario iki rudens žoliaudavo su kaimynystėje gyvenusia močiute, išmokiusia ją pažinti gamtoje slypinčius sveikatos lobius.
Ir dabar D.A.Earle gyvena kaime, Prienų rajone. Jai nesunku kasdien važiuoti į darbą Kaune. Jėgų pasisemia savo prosenelių sodyboje, kuri dabar yra jos namai, nuo pavasario iki rudens vaikštinėdama basa, kopinėdama medų ir prižiūrėdama bitutes, iš kurių mokosi darbštumo, preciziškos tvarkos ir kruopštumo, su varlėmis plaukiodama kūdroje.
„Su viena jų susidraugavau: kiekvieną vakarą ji priplaukia prie manęs, aš ją paglostau, ji patupi man ant delno“, – nuoširdžiai pasakoja D.A.Earle, negalinti pakęsti miesto triukšmo, trankios muzikos.
Stulbinantis muzikos poveikis
Savo nuostatas medikė grindžia moksliniais tyrimais, apie kuriuos sužino, nuolat dalyvaudama tarptautiniuose biologinės medicinos seminaruose, konferencijose. Viename tokių renginių buvo pristatytas kojų venų ir arterijų tyrimas, atliktas žmonėms, kurių vieni visą dieną sėdėjo prie kompiuterio, o kiti kelias valandas braidžiojo pajūriu.
„Pastarųjų kojų venų ir arterijų kraujotaka ir bendra būklė buvo ideali, o sėdėjusiųjų – sutrikusi“, – D.A.Earle įstrigo tyrimo rezultatai.
Mokslinių tyrimų rezultatais ji pagrindžia ir garso bei muzikos poveikį sveikatai. Vanduo, prieš tai buvęs patalpoje, kur skambėjo klasikinė muzika, jį užšaldžius, virto taisyklingais kristalais. Užšaldžius vandenį, buvusį kitoje patalpoje, kur skambėjo sunkusis rokas, kristalai nesusidarė. Tai patvirtino įvairių pasaulio šalių mokslininkai.
„Žmogaus kūne yra apie 78 proc. vandens. Kraujas, plazma, limfa – tai vanduo. Nesunku suprasti, kaip mūsų organizmą veikia įvairios muzikos rūšys, kodėl moderniosios, trankios muzikos koncertuose žiūrovai elgiasi agresyviai, mėto daiktus, plėšo drabužius“, – paaiškino D.A.Earle.
Diagnozė – iš akies
Šitokia filosofija besivadovaujanti moteris prieš dvi dešimtis metų atsisakė profesionalių medikų skirto gydymo, kuris vedė į neviltį ne tik ligonę, bet ir jos gydytojus. D.A.Earle susirgo peršalusi prie Seimo, kur budėjo Lietuvai grėsmingomis 1991-ųjų sausio dienomis.
„Gydytojai diagnozavo cistitą ir uretritą – šlapimo pūslės ir uretros uždegimą“, – pasakoja medikė. Ji tada buvo ką tik baigusi Kauno medicinos institutą, Farmacijos fakultetą. Žinojo, kad šalyje trūko vaistų. Jei būtų gavusi specialių vaistų šioms ligoms gydyti, jos galbūt nebūtų įsismarkavusios. Merginą gydė stipriais antibiotikais. Vienus keitė kitais, bet ligos nesitraukė. Ligonė konsultavosi pas geriausius Kauno ir Vilniaus specialistus. Pastarieji įtarė inkstų tuberkuliozę ir parašė siuntimą į Kulautuvos tuberkuliozės ligoninę-sanatoriją išsamiau išsitirti.
„Tačiau čia man atliko vien tik Mantu reakcijos tyrimą ir paskyrė antituberkuliozinį gydymą stipriais preparatais. Jie neigiamai veikia kepenis ir inkstus“, – prisimena D.A.Earle.
Norėjo mirti namuose
Po dviejų savaičių ligonės sveikatos būklė ne gerėjo, o tapo kritinė. Dar po dviejų savaičių ištiko koma. Į ją nugramzdino medikamentinė gelta ir išsivystęs inkstų nepakankamumas. Jos akyse sublizga ašaros. Patirti skaudūs išgyvenimai atsiveria sielos žaizda. Kolegų medikų D.A.Earle nekaltina. Ją, buvusią labai gabią studentę, gydė jos mokytojai. Dabar moteris sako, kad tokia neadekvati buvo jos organizmo reakcija į drastišką gydymą vaistais. Juk ji – gamtos vaikas, juolab vėliau paaiškėjo, kad jokia inkstų tuberkulioze ji nesirgo. D.A.Earle, baigusi medicinos studijas, ir tuomet galvojo, kad peršalimas negali būti inkstų tuberkuliozės priežastis. Tačiau tada, kai itin sunkios būklės ligonė raštu atsisakė gydymo, supyko medikai. Parašė pažymą, kad jų pacientė D.A.Earle turi grįžti į darbą.
„Tėtis mane iš ligoninės palatos į automobilį nunešė ant rankų. Buvau visiškai susibaigusi“, – savo sveikatos būklę vertina moteris.
Valė užterštą organizmą
Namuose D.A.Earle jautėsi, jos žodžiais tariant, klaikiai. Ką įdėdavo į burną – viską išvemdavo. Išmatos buvo baltos spalvos, šlapimas – kaip vanduo.
„Inkstai nebepajėgė išskirti toksinų, nes beveik nebeveikė. Juos labai skaudėjo, iš skausmo plyšo galva. Po savaitės ant viso kūno atsivėrė votys“, – prisimena moteris. Mama ją maitino šviežių vaisių ir daržovių sultimis, kaimynė medikė lašino gliukozės tirpalą ir vitaminą C. Tuomet D.A.Earle dirbo "Sanito" farmacijos gamyklos mokslinėje laboratorijoje. Pasiprašė neišnaudotų atostogų. Bendradarbiai ją jau laidojo. Tačiau moteris, tėvų slaugoma ir išvežta į jos numylėtą kaimą, pamažu stojosi ant kojų.
„Vaistais užterštas organizmas valėsi per votis“, – reziumuoja medikė.
Ji netgi grįžo į darbą, bet neilgam. Čia ištiko priepuolis, kurį sukėlė aplink kiaušidę apsisukusi cista. Ji susidarė, anot D.A.Earle, taip pat dėl to, kad valėsi organizmas. Moterį operavo, bet po to ji vis tiek jautėsi labai blogai. Nuėjo į tuberkuliozės dispanserį įtikėjusi, kad gal vis dėlto ją kankina ši liga.
Dešimt parų bado
D.A.Earle buvo pripažinta neįgalia, neskirta jokio gydymo, nes jos organizmas jo netoleruoja.
„Jaučiausi prastai. Po trijų mėnesių atsirado nauja cista – vėl išoperavo. Dar po trijų mėnesių pašalino tulžies pūslę – joje rado smėlio. Dabar homeopatiniais vaistais tą smėlį per dvi savaites būčiau išsivaliusi, juolab kad jo buvo vos kelios smiltelės“, – įsitikinusi D.A.Earle.
Nuo migrenos ligonei leido net morfijų, nuo pykinimo – cerukalį. Kai gulėdavo ligoninėje, palatos kaimynės pašiepdavo: tokia jauna ir tokia nekantri. Kai grįžo iš ligoninės namo, paprašė mamos į vonelę pripilti karšto vandens ir druskos. Mirkė kojas tikėdamasi, kad bent kiek išsivalys šlakai. Tuomet, anot buvusios sunkios ligonės, likimas jai pamėtėjo Polio Brego knygą „Badavimo stebuklas“. Svėrusi 52 kg, D.A.Earle badavo dešimt parų. Numetė 7 kg, bet turėjo nutraukti badavimą dėl prasidėjusio kraujavimo.
„Tada išgirdau tėvus kuždantis, kaip mane rengs įkapėms“, – sako medikė ir jos skruostais ritasi ašaros.
Prasmė – padėti kitiems
Pomidoro nuoviras, lašelis morkų sulčių – tai pirmieji patiekalai po bado dietos. Kaip tik tuomet į Lietuvą atvyko homeopatas iš Rusijos Aleksandras Katinas. D.A.Earle pavyko su juo susitikti. Homeopatas ištyrė ligonę Folio metodu, pagamino vaistų – nozodų. Jie padėjo sveikti, o farmacininkę atvedė į homeopatijos pasaulį.
Šiandien D.A.Earle žino, kad jos organizmas labai skausmingai reagavo į gydymą nuo tuberkuliozės. Vaistų, kurių jai nereikėjo, šalutinis poveikis buvo žudantis. Pradėjusi stiprėti po pielonefrito moteris studijavo Vokietijoje taikomus homeopatinio gydymo metodus, stiprino imunitetą natūraliomis priemonėmis.
„Galvodavau, kad aš – kitokia, ne tokia, kaip visi. Bet juk visi mes esame gamtos vaikai. Jei įveikiau savo ligą, galbūt galiu padėti įveikti ir kitiems?“ – svarsto moteris, su vyru įkūrusi Biologinės medicinos ir diagnostikos centrą.
Amerikietis Frederikas Osbornas Earle, keliaudamas po Baltijos šalis, sutiko žavią lietuvaitę ir pamilo ją iš pirmo žvilgsnio. Viešėdama vyro gimtinėje moteris suprato, kad amerikietiškas gyvenimo būdas jai netinka, juolab mityba ir standartinis gydymas.
„Pagalvojau, kas būtų, jei ten patekčiau į avariją ar susirgčiau“, – vieną argumentų, kodėl Lietuvoje geriau, įvardija D.A.Earle. Jos vyrui sveikas gyvenimo būdas taip pat patinka, tik basas nevaikšto. Tačiau organizmą, kaip visa žmonos giminė, jis irgi stiprina homeopatiniais preparatais, ir visi jaučiasi puikiai...
Nuotraukos: Tomo Raginos
2010 08 28
