Vyresnio amžiaus sostinės gyventojai puikiai prisimena legendinę „Nykštuko“ kavinę, ilgą laiką veikusią Pamėnkalnio gatvėje, 24 numeriu pažymėtame name priešais „Pergalės“ kino teatrą. Pastarojo rūmus jau seniai okupavo aktyvusis „Pramogų bankas“, tuo tarpu kavinės patalpų likimas buvo permainingas: neišlaikęs kapitalizmo pradžios sunkmečio „Nykštukas“ savo veiklą nutraukė. Išnyko voverių narveliai, margi vaikiški baldai, o spalvingos Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos buvo negailėstingai užkaltos gipso kartono plokštėmis. Tolesnis patalpų likimas buvo permainingas: nors pavyko išlaikyti viešojo maitinimo funkciją, pavadinimai ir šeimininkai keitėsi vienas po kito. Paskutinė čia veikusi įstaiga – restoranas „Kaukazo belaisvė“ – tyliai užsidarė praeito sezono pabaigoje.
Ir štai sausio pabaigoje vilniečiai buvo pakviesti į naujojo restorano atidarymą. Pavadinimas „Anisas“ daugeliui asocijuojasi su egzotišku ir aitriu anyžių skoniu, tačiau nei pats augalas, nei jo kilmės regionas nėra akcentuojami. Interjere nerasime nei Artimųjų Rytų, nei Viduržemio jūros motyvų – greičiau nuosaikų europietišką minimalizmą, papildytą spalvotais dekoro elementais. Bendras salės plotas yra 145 kv. m, joje vienu metu gali susėsti apie 40 žmonių, o reikalui esant gilumoje gali būti atskirta 15 vietų banketinė salytė. Didžiuliai vitrininiai langai, kadaise užtverti želdiniais ir dekoracijomis, dabar yra plinai atidengti; dieną pro juos plūsta gausybė natūralios šviesos, o naktį ryškiai apšviesta salė traukia praeivių žvilgsnius, kviesdama užeiti į vidų. Pirmosiomis „Aniso“ darbo savaitėmis tai ypač aktualu, kadangi yra būtina paskelbti apie save, pritraukti publiką, o išorinė restorano iškaba kol kas dar nėra padaryta. Nėra galutinai nusistovėjusi ir bendra interjero koncepcija, kurios tolesnė raida priklauso nuo galimybės atidengti jau minėtas „Nykštuko“ freskas. Aišku, kad toks ryškus spalvinis akcentas gerokai pakoreguotų ne tik interjero vaizdą, bet ir visą restorano veiklos strategiją. Pavyzdžiui, planuojamus čia rengti gyvosios muzkos vakarus gali tekti pakeisti kitokio tipo renginiais.
Kol kas nėra nusistovėjusi ir bazinio meniu sudėtis. Aišku, kad dienos metu jį sudarys kelių rūšių kompleksiniai pietūs, tačiau virtuvės pajėgumai ir personalo kvalifikacija leidžia atlikti kur kas platesnes kulinarines paieškas. Pasak „Aniso“ direktoriaus, artimiausiomis savaitėmis svečius ketinama vilioti rinktiniais įvairių pasaulio virtuvių patiekalais, iš kurių palaipsniui bus suformuotas lankytojams patrauklus meniu. Ketinama atgaivinti ir keletą firminių “Nykštuko” laikų receptų (visų pirma desertus ir saldumynus), ne tik tikintis prisikviesti daugiau vaikų savaitgaliais, bet ir apeliuojant į jų tėvų bei senelių nostalgijos jausmą. Freskų atidengimas tokiu atveju taptų tiesiog gyvybiškai svarbus...
Restorano bendrasavininkė Gitana Grabauskienė kitą „Aniso“ įvaizdžio stiprinimo galimybę mato stiprios bendraminčių komandos sutelkime. Užsienyje įgytą vadybos patirtį ji ketina panaudoti tam, kad klientai būtų ne tik maloniai aptarnaujami, bet ir pajaustų natūralią jaukumo ir nuoširdumo atmosferą, būdingą šeimyninėms įmonėms. Lankytojus čia norima sutikti kaip senus draugus, kurių kiekvienas apsilankymas kelia džiaugsmą bei malonius rūpesčius. Aišku, įgyvendinti tokią koncepciją yra nepalyginamai sunkiau, nei ją nupasakoti, bet jeigu tai pavyks, „Anisas“ įsitvirtins sostinės centre ir savo populiarumu galbūt prilygs garsiajam pirmtakui.
Daugiau apie restoraną>>
Parengė: Jonas Malinauskas
Nuotraukoje restorano firminis patiekalas - krevetės su anyžiniu padažu
2011 02 14
