Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Dona Paula: maža vyninė, dideli užmojai (svetur)

2005-11-03
Опубликовать вашу статью

Mūsų kraštiečiai, mėgstantys argentinietišką vyną, atidžiau pasidairę parduotuvių lentynose gali rasti produkcijos iš palyginti nedidelės Dona Paula vyninės Mendozoje, viename iš šešių Argentinos vyndarystės regionų.

Dona Paula (jai priklauso apie 750 ha) vyninė įsikūrusi Ugartečėje (Ugarteche), aukščiausiame ir pagrindiniame Luchano De Kujo (Lujan de Cuyo) subregiono areale, 1 000 m virš jūros lygio, privilegijuotoje aukštos kokybės vyno zonoje. Sakoma, jog Ugartečė yra geriausia vieta Argentinoje vynuogynams klestėti. Vyno mėgėjams galėtų būti įdomu, jog Argentina yra kol kas vienintelė iš Pietų Amerikos šalių, turinti kontroliuojamos kokybės sistemą (DOC, Denominacion de Origen Controlada), šis statusas suteiktas ir 2 Mendozos rajonams – San Rafaelo ir jau minėtajam Luchano De Kujo.

Dona Paula ūkis priklauso Čilės „Santa Rita“ vyno įmonei, ši – vienu iš turtingiausių Čilės žmonių vadinamo Ricardo Claro valdomų įmonių grupei. Dona Paula – palyginti naujas „Santa Rita“ pirkinys, su visais aplinkiniais vynuogynais įsigytas 1997 metais. Pirmasis išskirtinis vyninės derlius, nuimtas 1999 m., atvėrė jai duris į premium vynų kategoriją.

Visą reikiamą derliaus kiekį Dona Paula agronomai užsiaugina patys. Ūkio vynuogynus nuolat glosto gaivus vėjas nuo Andų kalnų. Šiame privilegijuotame terroir gaminami vieno ūkio rūšiniai vynai.

Dona Paula vyno „virtuvei“vadovauja vyndarys Stefano'as Gandolinis, šiaip jau gyvenantis Čilėje. Nuolat vyninėje „reziduojantis“ vyndarys – 36-erių metų Davidas Bonomis. Jo tėvas ispanas, motina italė. Su nesunkiai įžvelgiamu džiugesiu p. Bonomis, „VŽ Savaitgalio“ žurnalistei viešint Argentinoje, aprodė vyninę.

Plieninėse talpyklose čia laikoma apie 1 mln. l vyno, didelė dalis brandinama ąžuolo statinėse. Mėgstamos vyndario statinės – prancūzų gamintojo „Taransaud“. Jose brandinama apie 70% vyno, likusieji 30% – amerikietiškose.

4 kartus per metus iš statinių vynas perpilamas į talpyklas, taip atliekama natūrali dekantacija. Ponas Bonomi tikina, jog dabar jo rankos laisvos – anksčiau jis dirbo „Norton“ vyninėje, kur tokių galimybių eksperimentuoti neturėjo.

Užsienio skoniui
Nuo pat įkūrimo Dona Paula yra viena iš nedaugelio Argentinos daryklų, kur vynas gaminamas specialiai užsienio rinkoms: pirmenybę vyninė atiduoda gaiviam vaisių skoniui ir aromatui. Daugiausia ji eksportuoja į JAV, Didžiąją Britaniją, Daniją.

Vyninė išpilsto apie 50 000 butelių per metus, 85% produkcijos eksportuoja. 55-60% viso jų parduodamo vyno sudaro „Malbec“. Ši veislė, anot p. Bonomio, labai tinka kupažiniams vynams. Kad stipriau jaustųsi taninai, į „Malbec“ vyndarys įmaišo vyno iš 'Syrah' veislės.

Lietuvoje yra šioje vyninėje spaudžiamų „Los Cardos“ serijos vynų – tai paprastas, lengvas, greitai vartoti skirtas vynas, brandintas plieno talpyklose. Ponas Bonomi sako, jog „Los Cardos“ idėja yra ta, jog ragaudamas šį vyną žmogus „atgaivintų skrandį“.

Į Lietuvą iš Dona Paula vyninės atvežta ir „Dona Paula Estate“ linijos vyno: „Cabernet Sauvignon“, „Malbec“ bei „Chardonnay“. Žaliava šios linijos vynams brandinama prancūziško ir amerikietiško ąžuolo statinėse.

Vizitinė kortelė
Iš rinktinių vyninės produktų turime „Dona Paula Seleccion de Bodega Malbec 2002“ vyno.

Argentiniečiai mėgsta pabrėžti, jog 'Malbec' veislė reprezentuoja šalies vynininkystę, ji – tarsi vizitinė Argentinos vyndarių kortelė, leidžianti jiems parodyti savo sugebėjimus. „Seleccion de Bodega Malbec“ vyninės atstovai vadina savo reprezentaciniu vynu, gamina jį tik iš tinkamo metų derliaus, limituotais kiekiais.

Vyndarys šį gilų, itin kompleksišką vyną, kuriame dera juodųjų vaisių, juodųjų pipirų, dūmo, mineralų aromatai, siūlo patiekti prie keptos anties, triušienos, ėrienos, jautienos filė patiekalų, taip pat – parmezano, čederio tipo sūrių.

Beatričė Laurinavičienė
Verslo žinios, 2005 10 28
Skaityti kitus „Verslo žinių savaitgalio“ straipsnius>>