Čekai geria alų nuo neatmenamų laikų. Didžiausia čekiško alaus paslaptis yra ta, kad agrokultūrinė šalies aplinka buvo visada idealiai tinkanti apynių auginimui. Pagal istorinius šaltinius, Bohemijoje apynius pradėjo auginti ir alų gaminti nuo 859 metų, o eksportu pradėta verstis nuo 903 m. Apyniai buvo tokie geri, kad tų laikų čekų karalius buvo uždraudęs uglių išvežimą iš šalies ir žadėjo mirties bausmę tam, kas nusižengs šiam įsakymui.
Pirmoji čekiška alaus darykla buvo atidaryta 1118 metais. Anksčiau gyventojai turėdavo namuose nedideles daryklas, kuriose pasigamindavo alų patys. Vėliau pradėta kooperuotis į stambesnes gamyklas. XIII amžiuje karalius Wenceslas uždraudė gaminti alų namuose. Taip atsirado daug gamyklų, kurios pradėjo gaminti alų šalies gyventojų poreikiams tenkinti. Žmonės galėdavo ne tik namuose gerti alų, bet išeiti prie alaus bokalo pabendrauti su draugais, atsipūsti nuo dienos darbų. Alaus gėrimas tapo savotiška pramoga.
Laikui bėgant, pradėta alų eksportuoti daugiausia iš pietų Bohemijos miestelio Ceske Budejovice. Pagrindiniai šio alaus importuotojai buvo vokiečiai, šį pavadinimą sutrumpinę iki garsaus šiandien „Budweis“. Tuo pat metu, iš vakarų Bohemijos miestelio Plzen pavadinimo gimė puikiai žinoma alaus rūšis „Pilsner“.
Šiandien čekams alus yra ne tik puikus gėrimas atsigaivinti, bet ir didelis tautos pasididžiavimas.
Pagal užsienio spaudą
Meniu.lt informacija
