Į gourmet klasės restoranus einama ne šiaip sau pavalgyti, o patirti kulinarinio nuotykio, pajusti malonumo, įvertinti virėjo talento, pasimėgauti išskirtiniais gėrimas. Tokių restoranų iškabos nerėksmingos, interjeras subtilus, neperkrautas, aptarnavimas nepriekaištingas vynų korta gerai sustyguota, o patiekalus ruoš tik aukščiausios klasės meistrai. Visa tai sudaro harmoningą visumą, prie kurios netinka nei čaižios natos, nei ryškios spalvos. Čia nesipuikuojama piniginės turiniu ar madingais apdarais. Tokių vietų klientų vertybės – geras skonis, saikas, solidumas ir ramybė.
Prancūziškos šaknys
Lietuvoje viskas, kas amerikietiška, daugeliui asocijuojasi su „Coca cola“ ir greitu maistu, tačiau šįsyk siūlome buržuazinę virtuvę, kuri labai skiriasi nuo liaudiškosios. Šioje virtuvėje jaučiamas įvairių šalių kulinarinis paveldas: amerikiečiai nuolat mokėsi iš svetimtaučių, perimdavo maisto gaminimo būdus, derino juos su savais, todėl amerikietiška virtuvė – tai įvairių kultūrų ir tradicijų sintezė. Ši virtuvė klesti nuo Aliaskos iki Meksikos sienos. Maisto ruošimo būdai ir produktai šiek tiek skiriasi, tačiau visur jaučiama stipri prancūziškos buržuazinės virtuvės įtaka.
Nieko keisto, nes didžiulę įtaką pasaulio kultūrai (taip pat ir kulinarinei) padaręs Paryžius paliko gilų pėdsaką ir Amerikoje. Žavėjimasis viskuo, kas prancūziška, čia išliko iki mūsų dienų. Prieš porą amžių ir Niujorke, ir Baltimorėje žavėtasi ne tik Paryžiaus madomis, daile ir muzika, bet ir prancūziška virtuve, kuri ilgainiui sumišo su vietine. Taip gimė buržuazinė amerikietiška virtuvė, neturinti nieko bendra nei su pigiu, nei su greitu maistu.
Prancūzų buržuazinės virtuvės ištakos siekia XVII a., tačiau suklestėjo ji XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, kai Paryžiuje atidaryti garsieji restoranai pritraukdavo to meto sostinės grietinėlę: turtuolius, žinomus menininkus, politikus ir viso pasaulio gurmanus. Napoleono laikai – buržuazinės virtuvės aukso amžius. Tuomet vienodai rimtai buvo svarstoma apie žygį į Egiptą, tapybos darbų eksponavimo niuansus Didžiajame Paryžiaus salone, operos pastatymus ir naujus receptus kokiame nors „ La Tour d‘Argent“ (atidarytas 1582 m., veikia iki šiol) ar „Le Grand Vefour“ (atidarytas 1784 m., veikia iki šiol) restorane. Daug kam žinomas garsusis „Maxim‘s“ atvėrė duris gerokai vėliau, tik 1893-aisiais. Ne veltui iki šiol dažnai cituojamas vienas iš iškiliausių to meto gurmanų Briallat Savarin, kuris teigė, kad naujo patiekalo atradimas svarbesnis nei naujos žvaigždės atradimas. Tuomet tai skambėjo labai įtikinamai.
Žino gero vakaro receptą
Vilniaus „California Gourmet“ savininkai gerai išmano šio žanro taisykles. „Tai bus sveiko tradicinio maisto virtuvė“, – sako Olegas Vasinas, Métier de hotelier ir tarptautinės gurmanų gildijos narys ir vienas iš viešbučio ir restorano savininkų. „Mes žinome gero vakaro receptą ir, patikėkite, tikrai neketiname jo sugadinti pigiais blizgučiais ar žinomų receptų adaptacijomis. Viskas bus daroma iš esmės – solidžiai, elegantiškai, be sumaišties“, – atskleidžia darbo principus p. Vasinas. Tai, kad tradicijos čia gerbiamos, rodo ir prancūziškai atspausdintas meniu ir šalia, dėl viso pikto, jo vertimas į kitas kalbas. To nereikėtų suprasti kaip nepagarbos lietuvių kalbai – tiesiog tokia tradicija klasikiniuose restoranuose vyrauja visame pasaulyje.
„California Gourmet“ meniu , žinoma, nebus apsieita be omarų, kurie bus pristatomi tiesiai iš Šiaurės Atlanto gelmių. Maisto šviežumas ir kokybė labai svarbus tokio lygio restoranų kokybės kriterijus.
Restorane bus pateikiamas legendinis foie gras paštetas ir patiekalai iš ančių kepenėlių. Foie gras 1782 m. pradėjo gaminti iš Normandijos kilęs virėjas Žanas Jozefas Klozas, vėliau už šį patiekalą jam suteiktas bajoro titulas. Tai ne įprastas maltų kepenėlių paštetas, o specialiai visą vasarą riešutais ir kukurūzais penėtos anties ar žąsies kepenėlės. Kartais jos sveria net iki kilogramo, prieš patiekiant į stalą išvalomos gyslelės, kepenėlės prikaišomos triufelių ir troškinamos ant silpnos ugnies, pridedant prieskonių ir likerių. Ruošiant šį patiekalą reikia įdėti daug kruopštaus darbo ir kulinarinių žinių.
Taikliai parinkta
Taip pat bus patiekiamos ir garsiosios Cezario salotos, kurias XX a. pradžioje Meksikoje Tichuanoje sugalvojo italas Cezaris Kardinis ir kurios per šimtą metų spėjo tapti amerikietiškos virtuvės klasika.
Restorano vyno korta neilga, tačiau puikiai parinkta. Čia didžiausias Lietuvoje šampano pasirinkimas, ateityje galvojama apie šampano mėgėjų klubo steigimą.
„California Gourmet“ interjeras griežtai klasikinis, vyrauja nuosaikūs tonai ir saikinga prabanga. Užuolaidos, kilimai ir kitos interjero detalės byloja apie respektabilų pastovumą. Restorane tik 18 vietų, antra tiek svečių telpa klasicistinio stiliaus kiemelyje po markizėmis, kur akį traukia išpuoselėti dekoratyviniai augalai ir gėlės. Belieka pridurti, kad restorano šefė yra garsioji konkursų laureatė Aldona Gečienė.
Vilniečius ir Vilniaus svečius viešbutis „Ramada“ pasitinka penkių žvaigždučių spindesiu ir elegantiškos prabangos dvelksmu, jame įsikūręs „California Gourmet“ dar labiau paryškina viešbučio išskirtinumą. Leisti laiką restorane malonu ne tik viešbučio svečiams.
Tad iki pasimatymo „California Gourmet“!
Daugiau informacijos: www.radmadavilnius.lt
Tel.: +370 5
255 33 55
