Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Borneo salos kulinarija. Indonezija (svetur)

2007-07-24
Опубликовать вашу статью

Visas Indonezijos salynas išsibarstęs tarp Pietryčių Azijos ir Australijos. Indonezija užima tik dalį Borneo salos ir ribojasi su kita salos „gyventoja“ – Malaizija. Taigi pakeliaukime po šią „čili“ pipirais kvepiantį salyną, kartais dar vadinamą „tūkstančio salų salynu“.

Tradicinė virtuvė
Keliautojai pasakoja, jog šioje šalyje gali rasti ko tik širdis geidžia. Vietinių valgių ruošimo tradicijos persipynusios su japonų, tailandiečių, indų, kinų, meksikiečių, europietiškos virtuvės kulinarinėmis vingrybėmis. Tad kas yra tikrasis indonezietiškas maistas, sunku pasakyti, bet viena aišku, kad, kaip ir meksikiečių ar korėjiečių virtuvėje, „čili“ pipirai – virtuvės karaliai. Kaip ir šios salos kaimynai – Brunėjaus, Malaizijos gyventojai – indoneziečiai „čili“ pipirais aštrina daugelį patiekalų, ruošia pagardus „sambal“. Taip pat mėgaujasi tuo pačiu satay, soto ar otak – otak.

Vakarinėje ir centrinėje Indonezijos dalyje labiau dominuoja patiekalai iš ryžių, sriubos ir įvairios daržovių salotos, ypač vegetariškos. Rytinės salyno dalies (kaip antai Papua Naujoji Gvinėja ar Rytų Timoras) gyventojai dažniau mėgaujasi valgiais iš grūdinių kultūrų, dažnai naudoja saginę palmę. Naujojoje Gvinėjoje ypač populiarūs virti blyneliai, paruošti iš saginės palmės ir žuvies. Šis skanėstas mėgiamas ir Molukų salyne, taip pat priklausančiame Indonezijai. Kolonijiniais laikais pastarasis salynas turėjo gražų pavadinimą, buvo vadinamas Prieskonių salynu.

Kitas svarbus produktas Indonezijoje yra ryžiai, kurie yra garinami, verdami, kaip priedas patiekiami prie vištienos, antienos, daržovių. Be mėsos produktų mėgiami patiekalai iš žuvies, dažnai vartojama sojų varškė, įvairių daržovių sriubos. Be „čili“ pipirų patiekalai gardinami kalenda, imbieru, kariu, vegetariškiems patiekalams gardinti dažnai naudojamas česnakas. Kaip maisto gardintojai naudojami citrininis bazilikas, kaffir citrinos lapai, pandano ir lauro lapai, citrinžolė.

Jei Stambulo (Turkija) gatvės kvepia keptais kaštonais, tai Bogor ar Bandung (Indonezija, Vakarų Java) gatvėse sklinda mėsos kukulių, vadinamų bakso, kvapai. Tokie mėsos kukuliai populiarūs ir restoranuose, ir namuose. Kukuliai patiekiami labai įvairiai: ir vištienos sultinyje, paskanintame raudonaisiais svogūnais, česnakais ir pipirais, su makaronais, paskanintais sojų padažu, su įprastu pomidorų padažu ar tiesiog su „sambal“ pagardu.

Apie vaisius... Indonezijos laukai skęsta aromatų jūroje, o vaismedžių šakos svyra nuo vaisių gausos – papajų, bananų, rambutanų, mangų, apelsinų, citrinų, ananasų, guavų, vandens obuolių, pomelų (saldaus skonio greipfrutų rūšis, išvesta iš apelsino ir mums žinomo greipfruto).

Gėrimai ir desertai
Kaip ir pas kaimynus, Indonezijoje desertų ruošimui dažniausiai naudojamas palmių cukrus, kokosas, lipnieji ryžiai. Indoneziečiai jus pavaišins kolak – desertu, pagamintu iš palmių cukraus, kokosų pieno, kuris dėl aromato papuošiamas pandano lapais. Į šį desertą kartais įmaišomi ir papildomi ingredientai – bananai, moliūgai ar saldžiosios bulvės. Šis desertas dažniausiai ruošiamas Ramadano metu. Lupis suraitomas iš lipniųjų ryžių, o štai pisang goreng yra kepinti bananai. Prie tokio gardėsio galima pasigardžiuoti teh talua – arbata su cukrumi, kiaušinio tryniu ir calamondin, kitaip vadinamu Panamos apelsinu (mažyčių apelsinų veislė, išvesta Panamoje, Centrinėje Amerikoje). Šis gėrimas labai populiarus Vakarų Sumatroje (Indonezija). Indonezijoje mėgiama ir šalta arbata, taip pat jazminų arbata teh botol. Antras žodis išduoda, jog tai arbata butelyje (tai kompanijos „Sosro“ produktas).

Tradiciniai patiekalai
Rendang – kokoso piene su „čili“ pipirais troškinta jautiena.
Sayur Lodeh – daržovės, troškintos kokoso piene.
Geplak – saldus užkandis, pagamintas iš kokoso drožlių ir cukraus (populiarus sostinėje Džakartoje).
Sayur asem – rūgšti tamarindų sriuba, paįvairinta melionais ir meliono lapais, saldžiaisiais kukurūzais, nevisai prinokusia papaja ir riešutais.
Bakmi goreng – kepinti makaronai, patiekiami su kiaušiniais, kartais pakeičiamais vištiena, jautiena ar jūrų maistu, taip pat morkų griežinėliais arba kiniškais kopūstais.

Paskanaukime...
Kaipgi pasiruošti tą įdomią arbatą teh talua. Paprasčiau nebūna – dviejų kiaušinių trynius ir porą šaukštelių cukraus gerai išplakite stiklinėje. Tuomet vieną šaukštelį arbatos užpilkite verdančiu vandeniu (Indonezijoje naudojama tirpi arbata) ir užpilkite viską plakiniu. Autentiškai šios arbatos paruošti nepavyks, nes pas mus nėra Panamos apelsinukų, tačiau galima improvizuoti...

Daugiau apie Borneo salą:
http://www.meniu.lt/news.php?strid=1016&id=302336
Daugiau apie Indonezijos virtuvę:
http://www.meniu.lt/news.php?strid=&id=266499   

Jolanta Bagurskienė
Nuotraukos: www.sxc.hu
Meniu.lt informacija