„Aukštakalniai“ - nemokantiems ilsėtis (Varėnos raj.)

Varėnos rajone įsikūrusi Elonos Rimkienės sodyba "Aukštakalniai" skaičiuoja šeštuosius metus. Internete skelbiama, jog paskutinį kartą ji buvo restauruota vos prieš metus. Apmaudu, tačiau remonto žymių po lietuviškų linksmybių jau nebematyti.

Pabeznyko ežero pakrantėje ir miškų pašonėje stovinčios kaimo turizmo sodybos pirmąjį įspūdį gadina kelias iki jos – pakelėje riogso fermų griuvėsiai. Iš organinių trąšų kvapo ir atlapotų karvidžių galima spėti, jog dalis jų dar veikia.

Artinantis sodybos link dingsta kelias ir dešimtis metrų lydėjęs kvapas – važiuojame galvijų pramintais takais. Pasitikėdami ženklais pasiekiame aukšta tvora aptvertą sodybą. Spėliojame, kam tvora: ar kad karvės po svetimą teritoriją nesiblaškytų, ar kad lėbautojai po miškus ir laukus neišsibarstytų.Įvažiavę į kiemą pastebime kelis avilius. Pasitikusi sodybos administratorė ramina, jog jie – tik imitacija.

Ilsėtis dar nemoka
Greta sodybos kaimynų neturi. Tad ir poilsiautojams pretenzijų dėl triukšmo niekas pareikšti negali. Na, nebent sodybos simbolis – mielas, švelnus, kaip vėliau paaiškėjo, vienų iš sodybos svečių pamirštas katiniukas. Gal geriau jau karvės pievelėje nei beširdžiai svečiai su „dovanomis“, pamanau.

Sodyboje yra viskas, ko reikia paprastam poilsiui – tvenkiniai, kaimiškos pirtys, krepšinio ir futbolo aikštelės, sūpynės vaikams. Name galima žaisti stalo tenisą, biliardą.

Ilsėtis ar švęsti vienkiemyje gali maždaug 50 žmonių kompanija arba keturios šeimos. Dalis jų gyvens trijuose atskiruose, pačių svečių nuniokotuose poilsio nameliuose su virtuve ir vonios kambariais, likusieji glausis pagrindiniame name.

Poilsinės, matyt, ne vieną pokylį išgyvenusios. Aptrinti, išvaizdą praradę baldai ir papilkėjusios sienos didelio įspūdžio nedaro.

Pagrindinis namas – kita teritorija. Be senovinių baldų ir kaimo sodyboms būdingų detalių – skrynių, kočėlų ir raižytų spintų, pamatėme ir vienintelę Lietuvoje esančią ne pirmą dešimtmetį skaičiuojančią dvigulę masažo lovą su priegalvyje įtaisytu radiju. Deja, nei masažų išbandyti, nei pasiklausyti muzikos neteko: mat įsilinksminę svečiai kartais nesupranta, kad susimokėjus už sodybos nuomą neįgyjama teisė ją naikinti.

Užsukome ir į vonios kambarius - tvarkingi, erdvūs ir šviesūs - nieko ypatinga, tačiau muilo ir rankšluosčių pasigedome.

Sodybos kieme suręstos dvi pirtys. Svečių patogumui įrengta erdvi lauko kepsninė po stogu ir atskira pavėsinė. Maistą galima užsisakyti iš šeimininkų arba gaminti patiems. Siūlomos pramogos tradicinės – valtys, žvejyba, miško gėrybių rinkimas.

Anželika Giedra
Verslo žinios, 2005 08 12
Skaityti kitus „Verslo žinių savaitgalio“ straipsnius>>

 „Aukštakalnių“ archyvo nuotr.