Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šių metų lapkričio 11 dieną organizavo tarpžinybinį pasitarimą – apskrito stalo diskusiją dėl visuomenėje skleidžiamos tendencingos informacijos nitratų klausimais. Pasitarime dalyvavo Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijų, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VŠĮ „Ekoagros“, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakingi specialistai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius pabrėžė, kad Lietuvoje politika nitratų atžvilgiu vykdoma laikantis Europos Sąjungos (ES) teisės aktų. Remiantis mokslinėmis išvadomis ir rekomendacijomis, ES vieningai galioja reglamentas, kuriuo nitratų normos nustatytos šviežiems, konservuotiems ir šaldytiems špinatams, šviežioms ir gūžinėms salotoms bei grūdiniams produktams, skirtiems perdirbti kūdikių ir mažų vaikų maistui. Z.Stanevičiaus teigimu, nors nitratų kiekiai kitose daržovėse ES nereglamentuojami, tačiau saugant vartotojų sveikatą ir siekiant užtikrinti maisto saugą, planiniai daržovių (bulvių, morkų, burokėlių, kopūstų, svogūnų, ridikų, pomidorų, agurkų ir kt.) tyrimai dėl nitratų nuolat atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Z. Stanevičius susirinkusiuosius supažindino su pastaruoju metu atliktų papildomų tyrimų rezultatais. Buvo tiriamos daržovės, daugiausiai morkos (39 %) ir bulvės (21 %). Iš 107 atliktų tyrimų, 9 mėginiuose buvo nustatyti šiek tiek didesni nitratų kiekiai. Leistina nitratų paros norma (RPN) – 3,7 mg/kg/kūno masės svorio. Pasak Z.Stanevičiaus, žmonių suvartojamas nitratų kiekis paprastai yra daug mažesnis, negu priimta paros norma.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė savo pasisakyme akcentavo, kad šachtinių šulinių vandenyje nustatomi dideli nitratų kiekiai kelia didesnį susirūpinimą. Šiais metais šulinių vandens tyrimai buvo atliekami nemokamai, apie nustatytus nitratų kiekius buvo pranešama ne tik patiems asmenims, iš kurių paimti mėginiai, atsakingiems savivaldos darbuotojams, bet ir plačiai informuojama per rajoninę spaudą. S.Ščeponavičienė pabrėžė, kad nitratų daržovėse tyrimai institute atliekami nuolat. Direktoriaus pavaduotoja priminė, kad ES valstybėse narėse nitratų kiekiai vaisiuose taip pat nereglamentuoti, kadangi nustatyta, kad jie nekelia problemų žmonių sveikatai. Europos maisto saugos tarnybos mokslininkai išanalizavo 42 tūkstančius tyrimų rezultatų iš įvairių ES valstybių ir nustatė, kad rizika dėl per didelio nitratų kiekio, gauto vartojant vaisius ir daržoves yra minimali. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) Teršalų darbo grupė nustatė, kad vaisių ir daržovių vartojimo teigiamas poveikis yra kur kas didesnis, nei galima nitratų rizika juos vartojant.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius akcentavo, kad šalyje sėkmingai vykdoma žemės ūkio produktų nitratų ir nitritų stebėsenos programa. Jos rezultatai rodo, kad nitratų koncentracijos neviršija leistinų paros dozių. Azotinių trąšų naudojimas Lietuvoje yra įstatymiškai ribojamas (170 kg į hektarą per metus), ir jeigu visi žemdirbiai ir ūkininkai sąžiningai laikytųsi geros ūkininkavimo praktikos taisyklių, padėtis mūsų šalyje būti dar geresnė. Direktoriaus teigimu, ūkininkai, ypač ekologinių ūkių savininkai, dirvožemio tręšimui turėtų atsakingiau ir racionaliau naudoti natūralias trąšas (mėšlą), nes jose taip pat yra nemaži azoto kiekiai.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas konstatavo, jog Sveikatos apsaugos ministerijoje atlikti skaičiavimai parodė, kad žmonių suvartojami nitratų kiekiai nėra kenksmingi suaugusiems. Pagal Lietuvos suaugusiųjų gyventojų maisto produktų vartojimo ypatumų tyrimo programos duomenis, mūsų šalies gyventojai per parą vidutiniškai suvartoja apie 285 g daržovių (rekomenduojama – 400 g/dieną), įskaitant gaunamas su sriubomis, bei 37 g mėsos gaminių, kuriuose gali būti nitratų ar nitritų. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojai su visais maisto produktais, tarp jų ir vandeniu, negauna sveikatai pavojingų nitratų kiekių. Skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, kad nitratai ypač pavojingi naujagimiams ir pirmųjų mėnesių kūdikiams, nitratams gali būti jautrios besilaukiančios moterys, žmonės turintys tam tikrų fermentų trūkumą, ligoniai. Todėl mamos, gaminančios kūdikiams maistą iš sausų mišinių, turi būti įsitikinusios, kad naudoja saugų vandenį. Pasak A.Kranausko, augalams azotinės medžiagos yra būtinos, jas augalai pasisavina iš dirvožemio. Tam tikras jų kiekis augaluose visada lieka natūraliai, o nitratų koncentracija daržovėse priklauso nuo rūšies (daugiausiai kaupia lapinės daržovės), naudojamų trąšų kiekio, jų sudėties, klimato, auginimo sąlygų ir kitų faktorių.
„Visų institucijų pasisakiusiųjų bendra nuomone, padėtis Lietuvoje dėl nitratų kiekių vaisiuose ir daržovėse nekelia pavojaus. Šią problemą dirbtinai užaštrino žiniasklaidos priemonės. Pasaulinėje praktikoje nėra pasitaikę atvejų, kad žmonės nuo vaisių ar daržovių būtų apsinuodiję nitratais, nes paprastai neįmanoma suvalgyti tiek produktų kasdieną, kad viršyti leistiną nitratų dozę. Tačiau siekiant toliau mažinti nitratų suvartojimą su maistu, nutarėme šia tema daugiau diskutuoti su žemės ūkio produktų augintojais, ugdyti jų atsakomybę vartotojams. Į ūkininkų savikontrolės planus rekomenduotina įtraukti produkcijos tyrimų dėl nitratų atlikimą, nes kol kas jie tai daro vangiai. Reikėtų mažinti leistiną nitratų paros suvartojimo dozę geros ūkininkavimo praktikos taisyklėse. Savo ruožtu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prašys VŠĮ „Ekoagros“ specialistų daugiau teikti informacijos ekologinių ūkių savininkams apie galimai nustatytus nitratų kiekius ekologiškuose produktuose“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba raštu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijas su pasiūlymu kuo skubiau pagal kompetenciją nustatyti mažiausias leistinas nitratų koncentracijas žaliavose, naudojamose kūdikių ir mažų vaikų maisto gamybai.
Galiojančiame Europos Bendrijos Reglamente Nr. 1881/2006 „Didžiausios leistinos tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijos“ yra nurodyta leistina nitratų koncentracija grūdiniuose produktuose, skirtuose perdirbti kūdikių ir mažų vaikų maistui, tačiau nėra nustatytos didžiausios leistinos nitratų koncentracijos kūdikių maistui, pagamintam iš daržovių.
„Kūdikiai ir maži vaikai yra labiausiai pažeidžiama vartotojų grupė, todėl tikslinga nustatyti didžiausius leistinus nitratų kiekius vaikams skirtuose maisto produktuose. Taip pat pasiūlėme ministerijoms imtis priemonių įpareigoti ekologinių ūkių savininkus nuolat vykdyti laboratorinę kontrolę dėl nitratų kiekių jų auginamose daržovėse“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.
VMVT informacija
2010 11 16
