Už arbatpinigius reikia mokėti mokesčius
Tokiose valstybėse kaip Vokietija, Šveicarija, Norvegija, Švedija arbatpinigių įskaičiavimas į paslaugos kainą - kasdienybė. Šių valstybių gyventojai mano, kad arbatpinigiai restorano darbuotojus gali net įsižeisti, nes taip išreiškiama pozicija, kad jie uždirba nepakankamai. Nepalikęs arbatpinigių Jungtinėse Amerikos Valstijose, gali sulaukti pikto žvilgsnio, tačiau jei stipriai permokėsi Vokietijoje, tai bus didesnis įžeidimas nei išėjimas apskritai nepalikus arbatpinigių.
Graikijoje arbatpinigiai dažniausiai įtraukiami į sąskaitą ir kinta nuo 15 iki 20 procentų nuo sumos. O štai Prancūzijoje, nors beveik visi restoranai ir užsideda 15 procentų antkainį aptarnavimo paslaugoms apmokėti, vis tiek tikimasi dar 2-3 procentų papildomų arbatpinigių.
„Lietuvoje arbatpinigiai gali būti įskaičiuojami į sąskaitą ir atitekti bendrovei, kuri vėliau juos išmoka darbuotojams pagal savo nustatytą tvarką, arba darbuotojai gali gauti arbatpinigius individualiai ir juos pasilikti sau“, - teigia Lietuvos mokesčių inspekcijos (LMI) atstovas Darius Buta. Anot jo, tiek vienu, tiek kitu atveju arbatpinigiai laikomi gautomis pajamomis, už kurias būtina sumokėti mokesčius. Šiuo metu arbatpinigiai apmokestinami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu.
„Pažymėtina, kad arbatpinigiai yra apmokestinami daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje. Gali skirtis tik apmokestinimo procedūros“, - sako LMI atstovas.
Mato nenaudą tiek darbuotojui, tiek lankytojui
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė (LVRA) Eglė Dilkienė pastebi, jog restoranai, įskaitantys arbatpinigių mokestį į bendrąją sąskaitą, Lietuvoje yra retenybė. Pašnekovė tikina pastebėjusi vos vieną kitą tokį atvejį, kai būdama Palangoje, viename restoranų išvydo meniu pateiktą papildomą aptarnavimo mokestį.
„Manau, kad toks mokestis yra visapusiškai nenaudingas tiek ir restoranui, jo darbuotojams, tiek ir klientams, - svarsto E. Dilkienė. – Juk kai arbatpinigiai įskaičiuojami į bendrąją sąskaitą, jie yra apmokestinami, nuo jų jau privalomai turi būti atskaičiuojami mokesčiai, todėl darbuotojas gauna dar mažiau pinigų“.
Galimybė papiknaudžiauti
Kinų restorane „ Muskatas“ padavėja dirbanti Bridžita sako, jog kaip darbuotoja ji nepageidautų iškart įskaičiuoto arbatpinigių mokesčio.
„Kai kurie padavėjai gyvena iš arbatpinigių, jų savaiminis įskaičiavimas į sąskaitą jiems galėtų būtų netgi nuostolingas, nes jis būtų mažesnis“, - aiškina Bridžita. Pasak padavėjos, jos darbovietėje toks mokestis netaikomas, o kiek pati lankosi kitose kavinėse kartais pastebi įskaičiuotą aptarnavimą, bet gana retai.
„Didelio skirtumo nematau, ar arbatpinigiai būtų paliekami atskirai ar jau įskaitomi į sąskaitą, tačiau jau pagal apibrėžimą jie yra kaip ir neprivalomas dalykas,“ - sako vilnietis Darius. Vaikinas prisipažįsta, jog kartais atkreipia dėmesį į kavinių taikomą aptarnavimo mokestį ir tai dažniausiai jam sukelia neigiamą emociją.
„Kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kad pastebi, jog arbatpinigiai įskaičiuoti, jau kaip esi pavalgęs, tai tuomet jau ir nebėra kur bėgti“, - juokiasi vaikinas. Tačiau, jo nuomone, toks įskaičiavimas vis dėlto kelia ir tam tikrų abejonių.
„Labai neaišku, kam tie pinigai nueina, ar tik ne darbdaviui? Manau, kad taikant tokį mokestį atsiranda galimybė papiktnaudžiauti“, - sako jis.
Moki už tai, ko gali ir negauti
„Klientų atžvilgiu toks mokestis neteisingas, - įsitikinusi E. Dilkienė. – Arbatpinigiai yra kaip padėka už gerą aptarnavimą, o jei klientas lieka nepatenkintas jo kokybe, turi teisę nieko nepalikti. Jeigu arbatpinigiai jau yra įskaičiuojami, tokiu būdu jis sumoka už tai, ko gali ir negauti“, - situaciją apibendrina pašnekovė.
Ji taip pat pastebi, jog arbatpinigiai motyvuoja ir pačius darbuotojus labiau stengtis. Jei aptarnavimo mokestis būtų plačiai taikomas daugumoje maitinimosi įstaigų, darbuotojai netektų stimulo pasirodyti, kuo geriau ir tokiu būdu pelnyti lankytojų padėką bei gauti didesnius arbatpinigius.
Rūta Levickaitė
2010 10 12
