Aplink Paryžių

Paryžius - spalvingas ir įvairialypis miestas. Žmonės į Prancūzijos sostinę vyksta apžiūrėti meno vertybių, pasigėrėti geležies nėriniais pasipuošusiu Eifelio bokštu ir pasimėgauti nevaržoma laisve.

„Novaturas“ organizuoja įvairios trukmės keliones į Paryžių. Populiarumu jos pranoksta kitas. Galbūt todėl, kad, be Paryžiaus, aplankomi Defanso rajonas, Versalis ir Disneilendas. Tik daugelis turistų nežino, kad penki kilometrai į vakarus nuo klasikinio Paryžiaus stiebiasi prancūziškasis Manhatanas - Defanso rajonas.

Toli į ateitį nužengęs Defansas
Defansas - kriaušės formos sala, apjuosta judrios gatvės. Viskas čia vyksta šiek tiek kitaip, - sakoma apie šį rajoną.

Defansas - savotiškas XX amžiaus pabaigos meno ir architektūros muziejus po atviru dangumi. Turistus stebina milžiniška erdvė ir modernių statinių įvairovė. Čia atsidūręs pasijunti, tarsi būtum ateities mieste.

Kai kurie Defansą vadina ateities žmonių gyvenimo būdo laboratorija. „Betono uolos“, „gatvės-kanjonai“, „dangoraižių miškas“, „milžiniški veidrodžiai“ - tokie epitetai vartojami Defanso architektūrai apibūdinti. Defanso verslo ir finansų centras buvo pradėtas statyti 1958 metais ir iškart žaismingai pakrikštytas „kriauše“, nes iš paukščio skrydžio forma panašus į šį vaisių.

Numatyta apstatyti kvartalą dangoraižiais aplink pėstiesiems skirtą plokštę, o ją iškelti virš magistralės. Čia buvo perkama ne žemė, ant kurios ketinta statyti, o oro tūris kubiniais metrais - dangaus lopinėlis, jis vėliau tapo įstaigų, butų, prekybos patalpų kvadratiniais metrais.

Netrukus Defanse išdygo pirmasis apverstos kriauklės formos statinys. Jis iškart sužavėjo paryžiečius trikampiu betoniniu, į žemę besiremiančiu skliautu. Šiame pastate dažniausiai rengiamos parodos ir suvažiavimai.

Kvartalas nuolatos atsinaujina. Pasenusius pastatus keičia nauji, šiuolaikiškesni, įdomesni. Pradėta statyti ir bažnyčia.

Defanse į dangų stiebiasi keturios dangoraižių kartos. Pirmieji statiniai, pastatyti septintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje, neturėjo viršyti 100 metrų aukščio, kad nekristų šešėlis ant
kaimynystėje esančių gyvenamųjų namų.

Antrajai dangoraižių kartai priskiriami iki 1974 metų iškilę du milžinai - 214 metrų GAN ir 236 metrų „Framatom“. Juos statant patalpoms apšviesti buvo madinga naudoti dienos šviesos lempas, todėl didžiulėse salėse darbo vietos atsidūrė toli nuo langų. Pasikeitus darbo sąlygų reikalavimams, bendrovės ėmė statyti trečios kartos modernesnius dangoraižius. 1990 metais pasirodė ir ketvirtos kartos labai įmantrių formų ir įspūdingų dangoraižių.

Tarp gigantiškų statinių išbarstyti abstraktaus meno kūriniai, sukurti garsių skulptorių. Jie pagyvina griežtų formų ir tiesių linijų pastatų monotoniją. Garsiausi darbai - „Metalinis paukštis“, „Didžioji stabili“, „Nykštys“ bei muzikos ir šviesos fontanai.

Viena ryškiausių Defanso įžymybių - Didžioji arka, pastatyta įsivaizduojamoje istorinėje ašyje su Luvro karuselės arka, Santarvės aikšte, Triumfo arka, simbolizuojančiomis skirtingas Prancūzijos istorines epochas.

J.O. von Spreckelseno sukurta Defanso arka - tarsi Paryžiaus langas į pasaulį ir žvilgsnis į ateitį.

Viena pagrindinių arkos problemų - vėjas. Įsibėgėjęs tarp aukštų pastatų sienų, jis visa jėga smogia žmonėms ir pastatams. Arkoje esančios stiklo širmos pastatytos ne dėl grožio. Jos saugo čia dirbančius žmones. Jei nebūtų širmų, siaučiant audrai čia tiesiog būtų neįmanoma vaikščioti.

Tarp dviejų arkos sienų - didžiulė erdvė, joje tilptų garsioji Paryžiaus katedra. Čia kabo audeklas, imituojantis debesį. „Debesis“ pagamintas iš stiklo audinio, uždengto teflonu - slidžia medžiaga, neleidžiančia po arka kauptis vandeniui. Paryžiečiai jį taikliai vadina skėčiu arba skuduru.

Žmonės, dirbantys Defanse, čia negyvena, ir atvirkščiai. Psichologai tvirtina, kad daugeliui būtų per sunku šiame fantasmagoriškame ateities kvartale praleisti ištisas dienas.

Versalio rūmų didybė
Nuo Defanso pasukę pietų kryptimi, atvyksime į Versalį, jis XVII amžiuje tapo pagrindine Liudviko XIV karališkąja rezidencija.

Versalio rūmai kasmet sulaukia 3 milijonų lankytojų, parkas - per 6 milijonų.

Kaip labai ilgai lauktas vaikas, Liudvikas XIV buvo dievinamas tėvo, mylimas motinos, gerbiamas kardinolo Mazarinio. Jaunajam karaliui sulaukus penkerių, mirė tėvas. Jo netektis
stipriai traumavo berniuką. Galbūt dėl to Liudvikas XIV visą gyvenimą stengėsi būti vertas jo.

Netrukus prasidėjo Fronda - kraujo princai, kilmingieji sukilo prieš karalių, siekdami apriboti absoliučią monarcho valdžią. Kova su frondininkais užgrūdino būsimą valdovą ir suformavo atkaklų jo charakterį. Nuo tada Liudvikas XIV nemėgo Paryžiaus ir nutarė išplėsti bei pagražinti tėvo statytą medžioklės pilaitę miškingose Versalio apylinkėse, paversdamas naujus rūmus nuolatine karališkąja rezidencija.

Rūmus daugiau nei dvidešimt metų statė tūkstančiai darbininkų. Menininkai, dekoravę Versalio rūmus ir sodus, buvo įkvėpti graikų ir romėnų mitologijos, labai madingos XVII amžiuje.

Pasaulyje garsi Veidrodžių galerija buvo sukurta J.Hardouin-Mansart'o. Galerija gavo vardą dėl 17 arkinių veidrodžių. Ji buvo jungiamoji grandis tarp karaliaus ir karalienės apartamentų. Čia dvariškiai laukdavo karaliaus ir karalienės. Galerija retai buvo naudojama ceremonijoms ar pasilinksminimams. Jos galuose Liudviko XIV nurodymu buvo įrengti Karo ir Taikos salonai. Alegoriniais simboliais karalius išaukštino save kaip karo ir taikos valdovą.

1871 metais šioje galerijoje buvo paskelbta Vokietijos imperija, o 1919 - pasirašyta Versalio Sutartis, žymėjusi Pirmojo pasaulinio karo pabaigą.

Rūmų parkas užima 800 ha plotą ir buvo aštuonis kartus didesnis nei šiandien.

Prie pat rūmų - vandens parteris su gazonais ir figūriniais baseinais. Nuo rūmų terasos link fontanų leidžiasi laiptai. Už fontanų prasideda alėja, nusėta marmurinėmis pseudoantikinėmis skulptūromis. Ji baigiasi prie Apolono fontano. Toliau pagrindinę parko ašį pratęsia Didysis kanalas, kuriame plaukiojo gondolos, jachtos ir galeros, buvo rengiami koncertai ant vandens.

Pietinėje rūmų parko dalyje yra oranžerija, kurioje buvo auginami apelsinmedžiai, alyvmedžiai ir granatmedžiai. Dabar medžiai, auginami oranžerijoje, veda mažai vaisių, nes yra apkarpomi ir skirti parkui dekoruoti.

Už oranžerijos ir gvardiečių baseino - daržas. Čia buvo agronomo La Quintinie'o, kuris eksperimentavo su ankstyvomis daržovėmis ir vaismedžiais, valdos. Šiltnamiuose derėjo braškės, žirneliai ir šparagai. La Quintinie'as atvežė ir figmedžius, jų vaisius labai mėgo karalius.

Diena Disneilendo atrakcionų parke
Į rytus nuo Paryžiaus, Marnos upės slėnyje, įsikūręs Disneilendo atrakcionų parkas.

Įrengti pramogų parką Europoje Volto Disnėjaus kompanija nutarė 1984 metais po sėkmingo tokių parkų atidarymo JAV ir Japonijoje. Kompanija pasirinko penkias šalis: Angliją, Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Ispaniją. Išstudijavus šių šalių kraštovaizdį bei kitas pasirinktų vietovių galimybes, tinkamos pasirodė tik Prancūzija ir Ispanija.

1987 metais V.Disnėjaus kompanija ir Prancūzijos valdžios institucijos pasirašė trisdešimties metų sutartį.

Per trejetą metų buvo atlikti titaniški statybos darbai: nutiesti keliai ir geležinkelio linijos, pakeistas kraštovaizdis, pastatyti viešbučiai, įrengti atrakcionai. Parkas atidarytas 1992 metais.

Disneilendas bus plečiamas iki 2017 metų. Be studijos kino parko, atidaryto prieš trejetą metų, numatyta pastatyti ir vandens atrakcionų parką.

Teminis Disneilendo parkas užima 55 ha plotą ir turi penkias „šalis“. Kiekviena jų pastatyta pagal tam tikrą temą, turi atitinkamus atrakcionus, juos galima rinktis pagal amžių, temperamentą, pomėgius.

Vienas populiariausių atrakcionų „Space Mountain“ yra sukurtas pagal Ž.Verno romaną „Nuo Žemės iki Mėnulio“. Tai milžiniškas vario ir bronzos kalnas, išorėje turintis didžiulę į dangų nukreiptą patranką. Čia „astronautai“ įsodinami į traukinį-raketą, kuri lėtai įtraukiama į
patrankos vidų. Traukinys-raketa sviedžiama į tamsą. Skrendama kosmosegreičiu, didesniu už garsą, aplenkiami skriejantys meteoritai, kol nusileidžiama ant žemės.

Ir vaikas, ir suaugęs atras sau tinkamų pramogų. Didžiulį teigiamų emocijų krūvį suteiks pašėlusiu greičiu lekiantis rūdų kasyklų traukinys ar plaukimas valtimi pas Karibų jūros piratus. Pasakų personažų paradai, spektakliai... Visko ir nesuminėsi.

Geriau vieną kartą pamatyti, nei tūkstantį kartų išgirsti.

Algimanta Diburienė
Interneto archyvo nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija