Ant rudens vaišių stalo – grybai

Grybavimas – vienas iš rudens malonumų. Tai ne tik puikus laiko praleidimo būdas, bet ir galimybė paruoštais grybų patiekalais pavaišinti svečią. Tinkamai grybus paruošus, patiekalus galima skanauti ištisus metus.

Grybas – nekaloringas, tačiau sunkiai virškinamas maistas. Kai kurie žmonės yra nepaprastai jautrūs grybams: suvalgę bet kokių grybų, jie jaučiasi lyg apsinuodiję. Tokiems vartotojams grybų reikėtų atsisakyti.

100 g grybų, priklausomai nuo rūšies, yra 20-30 kcal. Pagrindinę jų masę sudaro vanduo – 88 g. Taip pat gausu naudingų žmogaus organizmui medžiagų. Klaidinga manyti, kad grybai – tik ląsteliena ir vanduo.

100 g baravykų yra:

Baltymų – 4,4 g, riebalų – 0,5 g, angliavandenių – 4,5 g;  Kalio - 235 mg, fosforo - 142 mg, natrio - 52 mg, kalcio - 22 mg, magnio - 16 mg, geležies - 1,2 mg, Folio rūgšties -  44 µg;  Vitamino D 7,53 µg, taip pat nedideliais kiekiais vitaminų
E, B1, B2, PP, B6, C ir kt.

Konservavimo būdai
Norint ilgiau išlaikyti šias miško gėrybes,  grybus galima konservuoti. Yra keletas konservavimo būdų.

Populiariausias ir patikimiausias konservavimo būdas – grybų džiovinimas. Džiovinti reikia sveikus, švariai nuvalytus, bet neplautus grybus. Geriausia džiovinti praviroje orkaitėje, 40-50 °C temperatūroje, subėrus grybus plonu sluoksniu ant pergamento ar folijos. Nepatartina džiovinti grybų saulės atokaitoje ar patalpoje, nors ir gerai vėdinamoje, bet nešildomoje, nes trūkstant šilumos, grybai lėčiau džiūsta, juos puola musės ir kiti vabzdžiai, taip pat grybai gali pradėti pelyti.
Džiovintuose baravykuose išlieka daug vitaminų, mineralinių medžiagų (100 g – 2969 mg kalio, 649 mg fosforo). 100 g džiovintų baravykų energetinė vertė – 254 kcal. Džiovintų baravykų milteliai liaudies medicinoje naudojami žaizdoms gydyti. Gana plačiai naudojamas konservavimo būdas – grybų užšaldymas. Užšaldyti ir laikyti šaldytus grybus galima ne aukštesnėje kaip –18 °C temperatūroje. Beveik kiekviena šeimininkė turi savo grybų sūdymo, marinavimo ar rauginimo receptą. Neretai jie perduodami iš kartos į kartą. Tačiau svarbiausia – teisingai, laikantis sterilumo, temperatūrinio režimo reikalavimų, konservuoti grybus taip, kad jie išliktų saugūs visą jų vartojimo laiką.

Atsargiai – apsinuodijimo tikimybė
Beveik kiekvienais metais valgant grybus įvyksta nelaimingų atsitikimų. Apsinuodyti galima nuodingaisiais grybais arba medžiagomis, atsiradusiomis konservuotuose ar pastovėjusiuose grybuose. Mūsų miškuose galima rasti šešis nuodingus grybus, kurių nuodingumas neišnyksta  nei virinant, nei kitaip ruošiant.

Pasitaiko, kad grybautojai  juos supainioja su į juos panašiais grybais. Todėl būtina rinkti tik gerai žinomus grybus. Tačiau galime apsinuodyti ir valgomaisiais grybais.

Pavojinga valgyti pasenusius, ilgai pastovėjusius neapdorotus grybus ar seniai išvirtus grybus. Nuodingos medžiagos juose atsiranda irstant baltymams, kuriuos skaldo pačiuose grybuose esantys fermentai ar į grybus patekę mikrobai.

VMVT informacija