Šaltukui kasdien vis labiau gnaibant skruostus, norisi šildyti ir skrandį, ir sielą. Net nepajuntame kaip pokalbiai krypsta apie tai, kaip buvo smagu vasarą arba atostogaujant, ten kur šiluma žygiavo koja kojon. O mudu mintimis ir istorijomis vis sugrįžtame prie savo kelionės po Kretos miestelius. Po dviejų savaičių išvykos dar ilgai juntamas jūros skonis ant lūpų, nenuplaunamas įdegis ir skrandis pilnas nuostabių graikiškų patiekalų. Kiekviename miestelyje skirtingi, bet panašūs savo paprastumu ir kokybiškumu.
Graikijos ieškoti traukiame į „Rhodos“ restoraną Kaune. Jis puikuojasi Senamiestyje, Vilniaus gatvėje. Mus pasitinka betono ir medžio civilizacija. Interjeras tikrai jaukus, besidairant aplink žvilgsnis krypsta į detales, kurios kiek nedera, bet tik lietuviškai akiai - Kretoje jų buvo apstu. Graikams chaosas įprastas. Mums patinka, juk to ir ieškojome.
Patogiai įsitaisę pradedame nagrinėti meniu. Jis kiek gausesnis nei Kretoje, bet aiškus ir neklaidinantis. Galimybė išbandyti beveik visus Viduržemio jūros kraštui būdingus patiekalus akina ir neša mūsų mintis į nuotykius, kurie mus ištiko prieš metus...
Chanija mus pasitiko mojuodama alinančio karščio vėliava. Apie maistą dienos metu sunkiai galėjome pagalvoti. O vakare tenkindavomės užkandžiais. Graikiškame restorane nuo jų ir pradedame. Užtepėlių – Tzatziki, Houmous, Tapenada, Tirokafteri rinkinys su pitta (graikiška duona) bei daržovėmis (5 eurai). Taip, beveiki visi užtepėlių pavadinimai mums skamba kaip graikų filosofų vardai – girdėta, bet neaišku apie ką. Nusprendžiame ingredientus paspėlioti, o tik po to įsitikinti ar skonio receptoriai mūsų neapgavo. Tzatziki – graikiškas jogurtas, agurkai, alyvuogių aliejus, krapai, citrinų sultys, česnakas. Skonis gaivus, lengvas, švelnus – bendromis jėgomis šios užtepėlės mįslę įminėm. Houmous – avinžirniai, sezamo sėklos, česnakas, gardinti alyvuogių aliejumi bei kariu. Pastarasis ingredientas buvo įspėtas greičiausiai. Ši užtepėlė puikiai derėjo ne tik su pitta bet ir morkomis. Tapenada – trintos žaliosios alyvuogės. Lengvai įspėjamas, neįspūdingas skonis. Tirokafteri – fetos sūris, graikiškas jogurtas, česnakas, čili pipirai, šlakelis laimo sulčių. Sočiausia, labiausiai gomurį maloninus ir derėjus su visais priedais. Ypatingai patiko derinys su agurku.
Besiklausant graikiškos muzikos – šiltus prisiminimus keičia antrasis užkandis. Marides – keptos mažos žuvytės su tzatziki padažu ( 5 eurai). Labiausiai, mūsų nuomone, jos giminingos – strimelėms. Padavėjas rekomendavo užkandį pagardinti citrinos sultimis. Mums to neprireikė žuvytės, nors ir mažos, buvo sultingos, rūgščios su traškia tešlos plutele. Nors užkandis neįmantrus ir paprastas jis labai primena tai ką ragavome Kretoje – kokybiškai, paprastai, užtikrintai.
Antrasis miestas, kuri aplankėme Kretoje – pavadintas Kissamos. Atsiminimai - sūrios jūros, nesibaigiančio saulės kremo, kopimo į kalnus bei tobulos avienos. Nostalgijos vedini užsisakome ją „Rhodos“ restorane. Paidakia – avienos nugarinės kepsniai su kaulu, kepti ant griliaus su tzatziki ir žaliosiomis salotomis. Garnyrui pasirinkome svieste keptas bulvių skiltelės su rozmarinais (15 eur). Mėsa skani bei sultinga. Nejaučiame nereikalingų prieskonių, kurie užgožtų pačios avienos skonį. Geri prisiminimai grįžta. Bulvių skiltelėms - priešingai nei mėsai - pritrūko žadėto skonio - rozmarino nejaučiame.
Trečiasis mūsų aplankytas ir labiausiai Jums rekomenduojamas miestas Kretoje – Palaiochora. Jame gyvenimas verda – jūra, šokiai, gaivūs kokteiliai ir nesibaigianti šiluma, o Mousaka bandėme ne vienoje vietoje. Ją paragauti renkamės ir Kaune. Graikiškas maltos mėsos ir daržovių apkepas, keptas orkaitėje su bešamelio padažu (7,50 eur). Patiekalas tikrai vertas dėmesio, žinoma, Kretoje jis riebesnis ir turtingesnis. Lietuvoje gaminta mousaka gali pasigirti lengvai išreikštu cinamono skoniu, sotumo jausmu bei paprastumu, kuris šiuo atveju yra privalumas.
Užbaigiant graikišką sirtaki užsisakome desertus - galaktobureko – plikyto kremo ir filo tešlos pyragas sulaistytas citrusiniu sirupu (2,60 eur) bei vanilinius ledus su šokolado užpilu (1,80 eur). Pirmasis – saldus, tačiau tešlos bei kremo konsistencija per kieta. Įspūdis, jog buvo perkaitinta šildant. O ledų skonis toks pat ir Kretoje, ir Kaune.
Iš restorano iškeliaujame laimingi. Ieškoję Kretos kvapų, garsų ir pojūčių – juos gavome. Nemeluosime, jog maistas toks pats kaip prie Viduržemio jūros, bet vertiname ir tai, kad daugelį patiekalų „Rhodos“ gamina iš Lietuvoje randamų produktų - kad ir kaip bebūtų gaila, saulėtoje Kretoje jie gardesni. Bet mes čia tikrai sugrįšime – juk dar liko tie neišragautų patiekalų, o dar ir salos nuotykiai ne visi aptarti.
Sąskaita :
Užtepėlių rinkinys (5,00 eur) + namų vynas (7,00 eur) + marides ( 5,50 eur) + mousaka ( 7,50 eur) + paidakia (15,00 eur ) + galaktobureko ( 2,60 eur) + vaniliniai ledai su šokolado užpilu (1,80 eur) = 44,40 eur
Kainos tikrai nedidelės, Kretoje, ne sezono metu, tokia vakarienė dviems kainuodavo daugiau.
P.s. Graikijoje restoranai visą laiką vaišina tradiciniu gėrimu ouzo – to pasigedome „Rhodos“ restorane.
Vertinimo skalė:
Interjeras : 4/5. Jaukus, graikiškas, tačiau kai kurios detalės per daug kičinės.
Aptarnavimas : 3/5. Aptarnaujantis vaikinas dirbo vienas visame restorane – truko laiko, o ir bendravimo tonas keitėsi ties kiekvienu patiekalu.
Maistas : 3,5/5. Kodėl? Skaityti aukščiau.
Vidutinis įvertinimas : 3,5/5.
Dreams and Beans
