Šios vietos neįmanoma praeiti net niūrų ir lietingą rudens vakarą: kai miesto centre vos vienas kitas siluetas, Užupio Angelo šešėlyje pro "One for All“ langus šviečia jaukumas ir šiluma. Vos įėjus pasitinka jaukus klegesys, kuriame susilieja ir foninė muzika, ir krykštaujantys vaikai, ir bent kelios užsienio kalbos, sklindančios nuo gretimų staliukų. Klientų gausa ne pasiteisinimas geram aptarnavimui, tad akimirksniu prisistato padavėjas ir palydi iki stalelio.
Čia žaliuoja bazilikai, kai kur rozmarinai, o apšvietimą papildo žvakių šviesa – jauku. Interjere daug tamsaus medžio, o nedengtos plytų sienos tarsi primena, kad esi vietoje su istorija – sena ar dar tik kuriama nauja. Salės gale spalvomis žavi rėmintos maisto tematikos iliustracijos ir gausybė receptų knygų, o baras yra labiausiai apšviesta salės vieta, kurioje nesustoja veiksmas. Atmosfera jauki ir neįpareigojanti, tad į bendrą visumą čia lengvai įsimaišo ir turistai, ir šeimos, jaunimas ir paplepėti prie taurės vyno susitikusios moteriškės.
Meniu vėliavėlėmis sužymėta patiekalo kilmės šalis, todėl pasirinkimai labai įvairūs, o lietuviški patiekalai garbingai atskirti nuosavoje grafoje. Taigi, net skirtingų interesų kompanijai šioje vietoje nereikia kompromisų. Gėrimų asortimentas taip pat neverčia savęs riboti, nes pasirinkimų yra įvairiausių: nuo skirtingų skonių sulos ir arbatų iki populiariausių alkoholinių kokteilių.
Prisipažinsiu, tarp užkandžių ieškojau kažko kitokio. Ir radau – dėmesį patraukė Daniški sumuštiniai „Smorrebrod“ su unguriu, lašiša ir jautiena (7 Eur). Patiekti didelėje lėkštėje su daug žalumynų jie atrodė tikrai gaiviai. Pagrindui, sekant „originalą“, pasirinkta tamsi duona ir tai atrodo neįprastai – juk maitinimo įstaigose dažniau sutinkami šviesios duonos gaminiai. Iš trijų sumuštinių jautienos derinys buvo geriausias, o žuvys puikiai derėjo su žalumynais ir citrina. Nesakysiu, kad buvo blogai, bet už tokią kainą norėtųsi kažko daugiau: panašiai kainuoja čia kai kurie karštieji patiekalai. Užkandis nebuvo neskanus, bet per paprastas. Kitą kartą šio užkandžio nesirinkčiau.
Skandinavišką vakarienės temą pratęsė Norvegiška lašiša (11,50 Eur). Patiekalui tiko ir pateikimas, kuriame atsispindėjo skandinaviškas stilius: baltos lėkštės fone pailgą lašišos gabalą tvarkingai papildė juosta sūdytų agurkų ir į liniją išsirikiavusios mažos virtos bulvytės. Žuvis buvo minkšta, drėgna ir gaivaus jūros skonio, o švelnus lengvas padažas jai puikiai tiko. Su lašiša nėra lengva – jos galima užsisakyti beveik bet kur, tad tai konkuruojantis patiekalas. Ir ši lašiša tą konkurenciją atlaikė puikiai: pasirinkę šį patiekalą kiekviename kąsnelyje jusite jūros skonį.
Ir pagaliau gardžiausi Kubietiški šonkauliai „Costillas“ su raudonosiomis pupelėmis ir kukurūzų burbuolėmis (9 Eur). Taip, pati vargu ar tokį patiekalą užsisakinėčiau, todėl kartais gerai kartu pasiimti kitokį skonį turinčių draugų. Esu ragavusi tokių šonkauliukų, po kurių atrodė, rytojus nebeišauš. Jei turite tokios patirties ir galvojate, kad šonkauliukai yra labai riebu, guminės tekstūros mėsa, tai privalote paragauti šių – jie visiškai kitokie. Nors porcijos dydis, panašu, skirtas mėgstantiems vienu prisėdimu suvalgyti pusę paršelio.
Taigi, šie „Costillas“ šonkauliukai, kurių dažnai pageidavo ir kiti staleliai, buvo tiesiog tobuli. Blizgi ir traški plutelė slėpė minkštą ir sultingą vidų, o mėsa nuo kauliukų skyrėsi, rodos, vos prilietus šakute. Pasinaudojusi pasiūlymu paragauti vieną, negalėjau susilaikyti iš draugo lėkštės nenugvelbusi ir dar poros šonkauliukų – negi gaila, nes jų buvo tiek, kad galėtų pavalgyti ir du. Kubos vėliavėlė vertė tikėtis aštrumo, bet šie šonkauliukai buvo tokie švelnūs, kokia tik begali būti tokia mėsa. Švelniai jautėsi pomidorų rūgštumas ir paprikų prieskonis, o sultingas raudonųjų pupelių garnyras buvo puikiu fonu dominuojančiam skoniui. Iš tikrųjų tą patį jutau ir valgydama lašišą: paprastas neutralus garnyras tarsi sustiprina pagrindinį ingredientą. Ne visada ir ne visur taip nutinka, bet net geriausias garnyras visada liks tik garnyru.
Kalbant apie gėrimus, prie žuvies puikiai tiko gaivaus ir subtilaus skonio baltasis namų vynas (3,50 Eur). Prie šonkauliukų, žinoma, derėjo alus (2,50 Eur), kurio čia galite paragauti gana įvairaus: tradiciškai netradicinių lietuviškų alaus eksperimentų ir puikiai vertinamo užsienietiško.
Belaukiant sąskaitos stebiu aplinką. Gardieji šonkauliukai keliauja pas išalkusiuosius ir suprantu, kad būtent dėl jų į šią vietą sugrįžtama. Ir sugrįžtama ne po kartą. Tai tarsi žinia, iš lūpų į lūpas sklindanti istorija, apie vietą kalno papėdėje, kurią kartais gaubia angelo šešėlis, kurioje netyla šurmulys ir skardus juokas, o iš tolimų kraštų atvežtas šonkaulių receptas patenkina visų receptorius: ir po sunkios dienos išsunkto verslininko, ir keliautojo iš svečios šalies, ir įmantrios poniutės. Vienas už visus ir visi už šonkaulius!
Skaičiai: Daniški sumuštiniai „Smorrebrod“ su unguriu, lašiša ir jautiena (7 Eur) + Norvegiška lašiša su „baby“ bulvytėmis ir sūdytas agurkais (11,50 Eur) + Kubietiški šonkauliai „Costillas“ su raudonosiomis pupelėmis ir kukurūzų burbuolėmis (9 Eur) + Bokalas alaus (2,50 Eur) + Namų vynas (3,50 Eur). Dviese gardžiai ir tikrai sočiai pavakarieniavome už 33,50 Eur.
Patiko: jauki neįpareigojanti atmosfera, skanus maistas, didelės porcijos. Virtuvė dirba greitai ir gerai, meniu įvairus ir nenuobodus. Šonkaulių neminėsiu, nes ir taip aišku, kad patiko.
Nepatiko: maistas atkeliavo greitai ir karštas, tačiau sąskaitos reikėjo luktelėti gana ilgai.
Jei eiti, tai: bet kokia proga. Čia galima pavalgyti su tėvais, romantiškai pasėdėti salės kampe arba išgerti alaus su draugais, žiūrint sporto TV kanalą. Jei draugui iš užsienio norite parodyti lietuvišką virtuvę, bet patys negalite jos pakęsti arba atvirkščiai – eikite į „One for All“. Ir tai nebus kompromisas.
Adresas: Užupio g. 10, Vilnius
Interjeras: 4/5
Aptarnavimas: 4/5
Maistas: 5/5
Vidutinis įvertinimas: 4,33/5
