Nors anksčiau nebuvau nieko girdėjusi apie restoraną „Lauro Lapas”, tačiau sulaukusi draugo rekomendacijų bei pagyrų šiai vietai, nusprendžiau apsilankyti ir aš. Seniai čia besilankęs draugas pasakoja apie bent jau anksčiau čia nuolat šurmuliavusius žmones ir netgi savaitės viduryje, vakare, pilnas restorano erdves. Mano nuostabai, atėjus vakarieniauti restoranas buvo tuščias, tačiau vakarienės eigoje jo patalpos prisipildė daugiau žmonių balsų, nors toli gražu pilna nebuvo.
Čia vyrauja jaukus, nepretenzingas, namų atmosferą kuriantis interjeras. Karaliauja žemiškos spalvos, o dėmesį patraukia daugybė restorano erdves skiriančių spintelių-lentynėlių bei masinis piešinys ant žalios, tarsi lauro lapelis, sienos. Sienoje vizualiai atskleidžiama istorija apie tai, kas vyksta restorane ir jo virtuvėje – besitiesiančios rankos pjausto ir kepa netrukus į lėkštę keliaujančius naujus skonius.
Vos išsirinkus vietą prisėsti, kartu atkeliauja restorano vaišinamu vandeniu nešina padavėja. Malonu, kad restoranas pasirūpina ištroškusiu klientu ir už tai nepaima nei vieno euro. Be to, vandens viso vakaro metu netrūko – jo rūpestingai nuolat buvo papildoma.
Kiek nustebino restorano meniu, apimantis vos mažą puslapį. Padavėja iškart perspėja, kad šiuo metu veršienos pasirinkti negalėsime, nes jos neturi, tad pasirinkimo galimybė dar labiau sumažėja ir ilgai rinktis, ką valgyti, netenka. Meniu filosofija aiški – patiekiami sezoniniai produktai ir jų patiekalai, tad meniu nuolat kintantis.
Vakarui išsirenkame burrata, juodųjų serbentų ir obuolių užkandį €8,5, ravioli su triušiena €12, o pagrindiniam patiekalui aštuonkojį, namų gamybos ravioli su sepija ir krevetėmis €20.
Kadangi didelio meniu pasirinkimo neradome, nusprendėme viską dalintis perpus. Dėmesinga padavėja pasiūlė porcijas tiekti iškart dalintas pusiau, kad mums nereikėtų pačioms pjaustyti ir gadinti bendro patiekalo vaizdo.
Ant stalo keliauja šilta duonelė, patiekiama su aliejaus ir balzaminiu padažu bei namų gamybos krapų sviestu. Duonelė šilta ir šviežia, puikiai deranti su naminiu sviestu.
Pirmasis užkandis (burrata) vizualiai atrodo tarsi kuokštelis špinatų gilioje lėkštėje. Pasižiūrėjus įdėmiau, randame obuolių bei itališkų sūrių karalienės burrata rutuliukus. Užkandis tarsi gaivios salotos – špinatai maloniai traškūs, obuolio saldumas gardžiai sudera su minkšta švelnaus skonio burrata, tik juodieji serbentai man kiek per daug rūgštus, kita vertus, tai suteikia užkandžiui įsimintinesnį skonį.
Prieš mūsų akis patiekta po keturis nemažo dydžio ravioli su triušiena. Galbūt dėl to, kad restorane esame vienos ir visas dėmesys mums, o galbūt restoranas savo svečiais taip rūpinasi visuomet, tačiau porcija buvo didelė! Labai patiko itališkųjų koldūnų įdaras, kuris yra tiesiog puikus. Kaip ir minėjau, visa porcija buvo tikrai nemaža, tad prireikė trumpos pertraukėlės tarp to, ką jau ragavome, ir to, kas dar laukia. O laukia aštuonkojis, namų gamybos ravioli su sepija ir krevetėmis. Besišnekučiuojant atkreipiame dėmesį į muziką – jeigu neklystame, skamba elegantiška, ramiai nuteikianti swing stiliaus muzika.
Štai ir vakaro akcentas – aštuonkojis. Jis taip pat buvo patiektas padalintas mums abiems perpus. Ir vėl galiu pasakyti, kad pilna porcija būtų tikrai didelė. Lėkštėje radome ne tik aštuonkojo čiuptuvą, tačiau ir po ravioli bei lašišos gabalėlį. Patiekalas mums patiko, tirpstantis burnoje, tik kam čia lašiša nesupratome, galbūt dėl to, kad porcija būtų didesnė (?)
Skaniai ir sočiai pavakarieniavus padavėja pasiūlė vakarą užbaigti desertu – vietos skrandyje nelabai buvo, tad atsisakėme. Nepaisant to, toliau besišnekučiuojant sulaukėme padavėjos su kefyro panna cotta rankose bei žodžiais, kad niekas nepalieka „Lauro Lapo” neparagavęs jų desertų. Šie žodžiai labai maloniai nustebino. Panna cotta su baltojo šokolado pabarstu ir keliomis gervuogėmis buvo lengva ir subtiliai saldi – kaip tik vakaro pabaigai, gal tik tereikėjo dar vienos uogelės, bet tai ne taip ir svarbu, tuo labiau, kuomet vaišina restoranas.
Skaičiai: Burrata, juodųjų serbentų ir obuolių užkandis €8,5 + Ravioli su triušiena užkandis €12 + Aštuonkojis, namų gamybos ravioli su sepija ir krevetėmis €20 = €40,5. Vanduo patiekiamas nemokamai, jo netrūko viso vakaro eigoje. Iš restorano neišėjome nepaskanavę restorano vaišinama kefyro panna cotta.
Interjeras: itališkas, modernus namų restoranas, kuriame vyrauja namų atmosferą kuriantis interjeras. Žemiškos spalvos, atpalaiduojanti ir smagiai nuteikianti muzika, tačiau kiek tamsoka erdvė. Vertinu 4/5.
Aptarnavimas: Personalas dėmesingas, bet neįkyrus – visuomet prieita buvo vietoj ir laiku. Teikiamas ypatingas dėmesys klientui, jo poreikiams ir patogumui, vertinu 5/5.
Maistas: Galbūt dėl to, kad restorane daugiau nieko nebuvo, galbūt restorane toks svetingumas visuomet, tačiau patiekalų porcijos didelės ir sočios. Svečiai maloniai nustebinami ne tik geriamu vandeniu, tačiau ir desertu. Man labiausiai patiko ravioli su sepija, dėl jo nepagailėčiau ir €20 už visą patiekalą – 5/5.
Bendras įvertinimas: 4,6/5.
Agnė Lukoševičiūtė @Meniu.lt
