Vytauto Grubliausko šeimoje gamina visi

„Buvau, esu ir būsiu žmogus iš džiazo, akademinės bendruomenės dalis, nes tai nueito gyvenimo kelio rezultatas“, – paklaustas, ar dabar yra daugiau politikas, ar džiazmenas, atsakė seimo narys, džiazo „tėvas“ ir puoselėtojas Vytautas Grubliauskas, dar žinomas Kongo vardu.

Pristačius V. Grubliauskui – Kongui rubriką „Ką valgo ir kuo kitus vaišina žinomi žmonės“, muzikantas atsiduso: „Maistui esu labai nereiklus. Būtų daug lengviau pasakyti ko nevalgau. Kita vertus, ar gaminu? Jeigu turiu tam laiko – nevengiu. Bet aš laikausi principo, kad žmogus turi valgyti tam, kad gyventų, o ne gyventi tam, kad valgytų.“

Ko gi nevalgote?
Nevalgau duonos, mėsos, pieno produktų.

Nevalgote mėsos, bet džiazo klubo „Kurpiai“ firminis patiekalas – „Kongo didkepsnių rinkinys“...

Tada, kai tas patiekalas atsirado, aš valgiau viską. Nors dabar mėsos ir nebevalgau, bet „Kongo didkepsnių rinkinys“ liko kaip buvimo „Kurpiuose“ simbolis.

Ar save laikote gurmanu?

Tikrai ne. Esu labai neišrankus maistui. Laikausi savo principo. Tada daug paprasčiau į viską žvelgti ir gyventi.

Kokios virtuvės patiekalus renkatės?

Paskutiniu metu su šeima labai pamėgome rytietišką virtuvę. Jei tik yra laiko, kartą per savaitę būtinai nueiname pavalgyti rytietiškų patiekalų. Turiu mėgstamą sriubą mėgstamoje vietoje. Vilniuje restorane „Rytai“ dažnai valgau jūrų gėrybių sriubą. Visada suvalgau dvi šios sriubos porcijas ir mane jau iš to ten pažįsta. Niekur kitur Lietuvoje tokio skonio sriubos neteko ragauti.

Ryte renkatės kavą ar arbatą?

Kavos beveik negeriu, nors paskutiniu metu vėl prie jos pradėjau grįžti. Jau beveik pusantrus metus riboju maisto kiekį, atidžiau renkuosi, ką vagyti ir ko ne. Per tą laiką netekau apie 20 kilogramų. Nebesinorėtų grįžti į buvusią „poziciją“, todėl stengiuosi laikytis tam tikrų apribojimų, o kava – vienas iš jų. Jei dabar ir geriu kavą, tai būtinai su pienu. Bet rytą pradedu nuo litro šalto vandens.

Koks mėgstamiausias Jūsų patiekalas?

Pasakysiu paprastai. Jei esu išalkęs, tai apie ką bepagalvoju, viskas atrodo labai skanu. Bet kaip klaipėdietis esu geros žuvies mėgėjas: oto, plekšnės, lašišos, starkio. Jei reikėtų rinktis ką iš paukštienos, rinkčiausi antieną ar kalakutieną. Situacija dažniausiai pati padiktuoja, kada ir ką rinktis.

Kas Jūsų šeimoje dažniausiai gamina?

Mes su žmona pasikeisdami gaminame vienas kitam. Vasarą dažniausiai gaminame itin lengvai pagaminamą patiekalą – daržovių tyrę. Ji gaminama iš visko, kas žalia ir raudona. Kiekvieną produktą atskirai sutrini trintuve, supili į puodą, įdedi per pusę perpjautų alyvuogių, išmirkyto vandenyje ar toje pačioje tyrėje padžiūvusio batono. Išeina neapsakomas patiekalas. Valgoma šalta. Ją labai mėgsta ir vaikai. Vasaros metu – tai mūsų firminis patiekalas.

Šiaip šeimoje beveik visi esame virėjai. Pradedant mažąja Elze. Vakar Saulė kepė visai šeimai blynų. Mes esame pakankamai „lankstūs“. Bet patiekalai, kuriuos valgome visi, – tai rytietiškos virtuvės patiekalai.

Klaipėdoje „Kurpiai“ liko vieta, į kurią visada malonu sugrįžti?

„Kurpiai“ visada man bus „Kurpiais“, kas ten bebūtų ar kas ten bevyktų – vieta, kur jaučiuosi sugrįžęs namo. Tame pastate gimiau ir užaugau, gyvenau iki 18 metų. Todėl būdamas „Kurpiuose“ visada grįžtu į vaikystę, į gimtąjį uostą.

Tik gaila, kad „Kurpiuose“ pasikeitė situacija ir, aišku, ne džiazo naudai. Buvo įdėta labai daug laiko, širdies, energijos įmūrijant džiazo dvasią į „Kurpių“ sienas. Aišku, jos dar yra... Tačiau tas sienas reikia nuolat vilgyti džiazu, nes nors truputį apleidus, ta dvasia ir metų įdirbis gali greitai išsivaduoti...Džiazas Klaipėdoje turi turėti jaukų prieglobstį ir būti mylimas toje vietoje.

Kas dar be maisto Jums svarbu, renkantis vietą, kur praleisti laiką?

Muzika. Tai sudėtinė meniu dalis. Štai ir restorane „Rytai“ jau tris metus girdžiu grojant tą pačią muziką. Ar tai gerai? Manau, blogai. Tai liudija, jog tos vietos šeimininkai arba ten dirbantys žmonės negirdi, kas skamba arba į tai visiškai nekreipia dėmesio. Pavyzdžiui, kai ateinu į pačią jaukiausią kavinę ar restoraną ir išgirstu, kad skamba kokios nors radijo stoties visiškai beskonis popsas ar techno muzika – tai tikrai neteikia man malonumo. Kadangi ateinu trumpam, galiu pakęsti. Bet kitą kartą prieš ten eidamas dar gerai pagalvosiu.

Esate žmogus, mėgstantis keliauti. Ar skiriasi paslaugų kokybė užsienyje ir Lietuvoje?

Iš tiesų užsienyje aptarnavimo ir paslaugų kokybė turi senas ir gilias tradicijas. Ten legaliai dirbantys žmonės gauna pakankamai gerus atlyginimus, todėl jie turi pakankamą motyvaciją dirbti gerai ir maksimaliai atlikti savo vaidmenį, kuris jam yra patikėtas. Ten sunku rasti padavėją, kuris tave aptarnaudamas rodytų nepasitenkinimo ženklus, kalbu apie civilizuotą pasaulį. Todėl mums reikia dar labai pasitempti. Pavyzdžiui, neseniai su šeima grįžome iš Tuniso – ten arbatpinigių kultūra yra perlenkta į kitą pusę. Jei nepaliksi dinaro ar kelių už bet kokią paslaugą (gražiai paklotą lovą, pavėžėtą kilometrą), liksi nesuprastas ir apšauktas. Kad tokia kultūra ir pas mus įsigalėtų tikrai nenorėčiau. Aš suprantu, kad arbatpinigiai yra gero darbo įvertinimas šalia to, ką sumoki už sąskaitą. Tačiau padavėjas turi dirbti taip, kad jam norėtųsi palikti arbatpinigių. Tai abipusės pagarbos išraiška.

Ačiū už pokalbį.

Živilė Kleivaitė
Meniu.lt informacija