Ruošdamasi pokalbiui su savo pašnekove, knygos „Keto kodas“ autore Simona Laiconaite, atsidarau jos instagram profilį. Paskutiniame įraše moteris pasakoja apie savo atostogų Graikijoje įspūdžius.  „<...> nors su didžiuliu pasimėgavimu pažindinomės su Graikija per skrandį, neragavau nieko, kas būtų nesuderinama su mano keto gyvenimo būdu“ – rašo ji. Ketogeninę mitybą (dar vadinama tiesiog keto), kurios tikslas – riboti suvartojamų angliavandenių kiekį – Simona propaguoja jau dvejus metus. Lietuvoje ji jau išmokusi atsirinkti maistą, kuris atitinka jos mitybos gaires. Tačiau mano minimame instagram įraše moteris neslepia – jau skrisdama namo ji žinojusi, jog organizmui po kelionės reikės atsistatyti. O tam ji renkasi pasninką: „<...> Rašydama šį įrašą pasninkauju jau 26 valandas ir planuoju tradiciškai po nuotykių išpasninkauti apie 40 valandų“ – savo profilyje rašo Simona. Suvokiu, jog mūsų sutarto interviu metu pašnekovė bus nevalgiusi beveik dvi paras. Išsekusi? Pikta? Irzli? Mano džiugesiui, susisiekus su Simona ši – puikios nuotaikos. Tiesa pripažįsta, jog iš karto po pokalbio lėks pietauti. Tačiau kol kas – jėgų tikrai užteks. Taigi, pradedame pašnekesį: apie pačią Simoną, jos veiklas, ketogeninę mitybą bei sveikesnio maisto alternatyvas ir kokią naudą jos atneša organizmui.

Ieškojo priešuždegiminės mitybos

Kaip jau užsiminiau įžangoje, Simona keto mityba, kurios pagrindą sudaro riebalai ir baltymai, susidomėjo prieš pora metų. Ji pasakoja, jog iki tol buvo labiau „miltinis“ žmogus. „Labai gerai atsimenu vieną momentą, kai aš dirbau vienoje organizacijoje – moteriškame kolektyve. Ten buvo taip: jeigu nesikūdini ar nesidietini – nepatenki į būrelius. Man tada buvo dvidešimt dveji. Ir tuo metu pajaučiau stiprų susinepatoginimą – kaip aš čia galiu sau leisti sukirsti picą?“ – pasakoja Simona pripažįstanti, jog iki tol nebuvo susimąsčiusi apie jokias dietas, mat didelio poreikio mesti svorį – nebuvo.

Pirmos mintys, jog reikėtų pasikoreguoti figūrą Simoną aplankė prieš dvejus metus. Visgi, ji teigia, jog keto mityba į jos gyvenimą atėjo labiau dėl rūpesčio savijauta nei išvaizda: „Viršsvorio aš turėjau apie 10-14 kg. Šiuo metu aš jo neturiu. Žinoma, kaip ir pas kiekvieną žmogų, būna, jog svoris kažkiek pasvyruoja“ – užsimena Simona. Tačiau kaip didžiausią keto mitybos privalumą ji įvardina ženkliai pagerėjusią sveikatą: „Dingo kai kurios odos problemos. Pranyko uždegimai, su kuriais aš bandžiau kovoti ne vienerius metus: jie buvo gydomi vaistais, prigesinami. Ir niekas kitas taip nepadėjo, kaip mitybos pakeitimas“.

Pasak Simonos, adaptacinis periodas, pakeitus mitybą, nebuvo itin sunkus. Tam, jog susiformuotų nauji įpročiai prireikė maždaug poros savaičių. Viršsvoris, atsisakius angliavandenių, ėmė mažėti kone iš karto. O po maždaug mėnesio ar pusantro moteris ėmė nebepastebėti simptomų, kuriuos lig tol patirdavo nuolatos. Paklausta, kodėl tuo metu ji nusprendė išbandyti būtent ketogeninę mitybą, o ne kokią nors kitokią, Simona atsako labai paprastai: „Tiesiog ieškojau priešuždegiminių mitybų. Jų yra kelios rūšys, bet visos remiasi angliavandenių sumažinimu. Pavyzdžiui, paleo mityba vadovaujasi paleolitiniais valgymo principais. Tradicinė mažaangliavandenė mityba – tai mityba, kurios laikantis atsisakoma cukraus, stipriai perdirbtų angliavandenių ar baltų miltų, bet yra leidžiami kai kurie vaisiai, daržovės. Tačiau kiek aš domėjausi, man pasirodė, jog keto mityba – labiausiai priešuždegiminė iš jų visų“ – pasakoja Simona besidžiaugdama, jog jos mitybos pasirinkimas išties pasiteisino.

90 proc. maisto – iš standartinių maisto prekių parduotuvių

Žmonėms, kuriems keto mityba skamba dar gana mistiškai, greičiausiai kyla klausimas – ar nusprendus maitintis pagal šios mitybos gaires gyvenimas labai apsunksta. Arba kitaip – ar įmanoma maisto prekių krepšelį susirinkti standartinėse maisto prekių parduotuvėse? „90 proc. maisto yra perkama standartinėse maisto prekių parduotuvėse“ – šypteli Simona. „<...> apsiperku tuose pačiuose prekybos centruose, kuriuose maistą perką ir tradiciškai valgantys žmonės. Taip, yra produktų, kurių standartizuotos parduotuvės neturi. Bet tai yra kažkokie labai specifiški produktai, kurių kiekvieną dieną net nereikia. Kalbant apie mėsą ar kiaušinius – visada geriau yra rinktis iš tų tiekėjų, kurie gali užtikrinti kokybę. Bet tikrai negaliu pasakyti, kad aš jau ne – visai neperku paprastose maisto parduotuvėse. Kasdienė kelionė būna būtent į jas.“ – savo patirtimi dalinasi Simona.

Moteris pripažįsta, jog virtuvėje nemėgsta monotonijos. Todėl idėjų naujiems patiekalams ieško dažnai: „Idėjas išsisaugau socialiniuose tinkluose, o vėliau jas pritaikau ketogeninei mitybai. Pinterest, youtube – receptų ten yra krūvos. Juos belieka tik adaptuoti“. Kaip mylimiausią kulinarijos personą Simona įvardina Beatą Nicholson: „Labai ją mėgstu. Kaip ji žiūri į maistą, kaip sugeba sukurti ypatingus patiekalus iš, atrodo, visai paprastų ingredientų. Dažnai iš jos semiuosi įkvėpimo – ne tiek tiesiogiai receptams, kiek išradingumo. Taip pat labai žaviuosi Natalija Kurganove ir jos tinklaraščiu Magic mint – man taip pat patinka jos požiūris į maistą. Tad Natalijos receptus irgi dažnai išbandau“ – iš kur semiasi inspiracijų dalinasi Simona.

Kaip mėgautis maistu, tačiau valgyti sveikiau?

Savo knygoje „Keto kodas“, instagram profilyje, o taip pat ir youtube kanale Simona nagrinėja įvarius su mityba susijusius klausimus. Jos tikslas – ne tik pristatyti ketogeninę mitybą bei kalbėti apie angliavandenių sumažinimą, tačiau ir padėti žmonėms susivokti: kuo pakeisti cukrų, miltus, o tuo pačiu mėgautis skaniu maistu. Nieko nelaukusi ir klausiu, kuo Simona siūlo keisti kvietinius miltus, tačiau tuo pačiu išgauti tiek puikų kepinių skonį, tiek gerą tekstūrą: „Klausimas nelengvas. Bet alternatyvų yra – visgi didžiosios dalies jų, laikantis ketogeninės mitybos, negalima naudoti labai daug ir dažnai“. Pasak Simonos, populiariausi kvietinių miltų pakaitalai – migdolų bei kokosų miltai: „<...> bet riešutai natūraliai yra sunkesni. Kad ir kiek juos maltum, masė nebus tiek puri, kiek kvietinių miltų“. Visgi, ji neslepia – šiuo klausimu yra daug eksperimentavusi, todėl neblogų pakaitalų yra atradusi: „Tešlą kibinams galima puikiai padaryti iš lubinų miltų. Kas yra gana įdomu, mat ankštiniai produktai ketogeninėje mityboje nėra toleruojami, tačiau būtent lubinai, nedideliais kiekiais, galimi“. Taip pat Simona išskiria ir dar vienus, kiek egzotiškai skambančius miltus – bambukų miltus: „Tai – man atradimas. Jie labai įdomūs, mat visiškai nesugeria į save vandens, tai reiškia, jog jie suteikia kepiniams purumo. Pyragai, keksiukai, duonelės, bandelės – visus juos galima iškepti su riešutų ar lubinų miltais, permaišius su bambuko miltais“ – pasakoja Simona užsimindama, jog būtent taip miksuojant galima išgauti tekstūrą, kuri itin artima kvietiniams miltams: „<...> o angliavandenių norma, tokiu atveju, visiškai normali ir pataiko į griežtas ketogeninės mitybos gaires“.

Būtent tokie, kiek egzotiški, pirkiniai ir sudaro 10 proc. Simonos pirkinių krepšelio, kuriuos įprastose parduotuvėse rasti dar ganėtinai sunku. „Kokosų ir migdolų miltus tikrai galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose. Tačiau lubinų ir migdolų jau reikia ieškoti specializuotose parduotuvėse. Lietuvoje yra 3-4 tiekėjai – internetinės parduotuvės, kuriose galima rasti šių prekių.  Žinoma, kartais žmonės pamato kainą, pavyzdžiui, 7 eur už pakelį, ir išsigąsta. Bet jų užtenka labai ilgam“. Pasak Simonos, gali pasirodyti, kad ketogeninė mityba – labai brangi, sudaryta iš prabangos prekių. Tačiau didžiąją dalį krepšelio sudaro įprasti produktai, o tokie egzotiški, kuriuos aptarėme, nėra naudojami labai dažnai – skirti labiau pasilepinimui.

Nauji eksperimentai ir kaip prisitaikyti kelionėse?

Kaip užsiminiau įžangoje, Simona neseniai viešėjo Graikijoje. Natūralu, jog pasikeitus gyvenamosioms sąlygoms, ypač atostogų metu, gali būti sunku laikytis įprastų mitybos principų. Todėl savo pašnekovės klausiu, kaip jai sekėsi atostogauti ir kodėl, grįžusi, nusprendė laikyti pasninko: „Nerimo vykstant buvo. Kelionėse sąlygos mažiau kontroliuojamos, nes esi priklausomas nuo to, kokią pasiūlą tau duoda ta šalis, tas viešbutis, tie restoranai. Lietuvoje atsirenki produktus, kurių sudėtis žinai. Arba eini į tuos restoranus, kur tikrai žinai, kad į patiekalus nededa medaus, pridėtinio cukraus. Kelionėje iššūkių buvo. Bet stengėmės valgyti kuo grynesnius produktus – manau, pavyko su Graikija susipažinti. Tik tiek, kad ketogoninės mitybos principas – eliminuoti angliavandenius. Pagrindinis energijos šaltinis – riebalai. O šita dalis sunkiausia – užtikrinti, jog gautum sveikų, pilnavertiškų riebalų. Ir kad mitybą vis dar būtų galima laikyti keto, arba bent jau artima jai“.

Nepaisant to, jog atostogų metu laikytis mitybos principų Simonai sekėsi neblogai, ji pabrėžia, jog valgymo rėžimas kiek išsiderino. Įprastai moteris propaguoja protarpinį badavimą – valgo tik tam tikru metu, su pauzėmis tarp patiekalų. Atostogų metu režimas kiek išsimušė iš vėžių: „Ką aš visada darau grįžusi iš atostogų – tai pasninkauju apie 40 valandų“. Pasak Simonos, tokia pertrauka padeda organizmą perkrauti – greičiau grįžti į aiškų, pažįstamą bei kontroliuojamą ritmą.

Tiesa, Simona neslepia, jog į savo mitybą ketina įvesti ir dar papildomų eksperimentų: „Kadangi perkraunu organizmą, pradedu nuo švaresnio žingsnio, noriu paeksperimentuoti – išimti pieno produktus ir pažiūrėti ar keisis mano savijauta. Galbūt nesikeis – tada sėkmingai jus grąžinsiu atgal. O jeigu suprasiu, kad jaučiuosi geriau, pavyzdžiui, lengviau keliuosi ryte ar bus koks nors kitoks pokytis, tada jau svarstysiu – galbūt verta dėl savo geresnės savijautos palikti tą eliminavimą ilgesniam laikui.“

Pabendravus su Simona susidaro įspūdis, jog mitybos tema – jai išties labai svarbi. Kaip teigia ji pati, tiek dėl geresnės savijautos, tiek dėl saviraiškos, kuriant turinį socialiniuose tinkluose. Moteris pripažįsta, jog knygą išleido dėl to, jog iš žmonių sulaukė labai daug klausimų apie keto mitybą – norėjo pagrindinę informaciją sudėti į vieną vietą. Vis dėlto, iš to kurti prekės ženklo neplanuoja – palieka tai mėgstama veikla, saviraiškos forma.