Linas Samėnas: „kartą „ekologiškame“ turgelyje nusipirkau guminės mėsos…“

Vienas žinomiausių šalies kulinarų, pastaruoju metu da žnai mus sveikinantis iš TV ekrano - Linas Samėnas. Nestokojančio šaunių kulinarinių idėjų puikaus jumoro jausmo populiariojo virėjo dienos grafikas griežtai suplanuotas, tačiau ištaikęs kelias laisvas minutes mielai sutiko pabendrauti.

Linai, kaip nutiko, kad šiandien esate virtuvės šefas - ar apie tai svajojai nuo mažens?

Nuo mažens tikrai negalvojau būti virėju, tiesiog taip gyvenimas išrutuliojo, kad juo tapau. Manęs nenorėjo priimti ir nepriėmė į normalią virėjų mokyklą dėl tokios ligos kaip striuma, taigi likęs „už borto“ nuėjau kitur, kur mokosi žmonės iš darbo biržos... Ten atsimokiau 11 mėnesių ir pradėjau savo „samurajaus“ kelią, kuris tikrai nebuvo medumi teptas (aut. plačiai šypsosi).

Kokios pasaulio šalies virtuvė pačiam yra mėgiamiausia?

Ankščiau sakydavau „man patinka tokia ir tokia“, o dabar sakau, kad visos geros, tik reikia mokėti gaminti ir turėti skonį bei supratimą.

Ar turi virėją autoritetą?

Nebeturiu tokių. Net nežinau kodėl, tiesiog nebeturiu.

Išleidai kulinarinę knygą galbūt artimiausiuose planuose brandini dar vieną?

Kol kas mano planuose sodo ir daržo darbai, jokiu būdu ne knyga.

Daug gamini, važinėji po Lietuvą ir drauge su tave pakvietusiais ruoši gausybę patiekalų. Ar nepabosta? Ar grįžęs namo neaplenki virtuvės ir džiugini šeimyną savo gamintu maistu?

Prisipažinsiu, kad kartais daug keikiuos ir pykstu ant visko, kad atsibodo ir nebenoriu, tačiau galų gale nustoju. Visada taip dariau, darau ir darysiu, toks jau mano charakteris. Aplenkiu aš savo virtuvę, nors kartais ir ten pasisukioju, vos prieš kokias 3 valandas gaminau spageti neopolitana ir viriau vištienos sultinį.

Lino firminis patiekalas yra...

Tai, kad nebežinau, kas tas firminis, visie jie tokiais patapo.

Eidamas į parduotuvę visuomet žinai kokius produktus pirksi, ar dažniau mėgsti improvizuoti ir į krepšį krauti tai, kas tuo metu „šauna į galvą“?

Čia pats baisiausias scenarijus, neturėti prekių sąrašo, nes restoranuose, negali daryti bet kaip ir bet ko, turi viską paskaičiuoti, galbūt kartais ir yra laisvė improvizuoti, tačiau turi tūrėti „bazę“ ant ko improvizuoti. Žinoma, kartais pasitaiko, jog reikia lakstyti it akis išdegus ir galvoti ką daryt, nes laidos dalyvis paniškai nemėgsta krevečių ar ko kito, tuomet reikia staigiai viską keisti. Siaubas!

Kokius produktus parduotuvėje apeini?

Parduotuvėje vengiu tik vaisvandenių ir alkoholio, visa kita tinka.

Tavo nuomonė apie visus šiuo metu itin gasdinančius produktus su įvairiausiais „E“

Va būtent, kad gąsdinantys! Pasakysiu pavyzdį. Nusprendė kartą Samėnas nepirkti mėsos parduotuvėje ir nuėjo į „ eko“ turgelį, jame nusipirko „ekologiškos“ guminės mėsos, po kurios dantis su krapštuku krapštė pusė nakties. Štai jums ir ekologija... „E“ blogai, tačiau tuomet reikia turėti savo daržą, savo sodą ir savo karvę vidurį Žemaitijos, kad galėtum sakyti: „o čia mano, ekologiška...“ Yra begalė žmonių, kurie ta anti „E manija“ naudojasi. Aš ne mokslininkas - nežinau. Paklauskit nors vieno žmogaus ką jis žino apie visus „E“ ir jų žąlą, manau atsakys, jog visi „E“ blogi, o jau 621 – išvis mirtis. Tuomet paklauskit, kodėl žmogus einantis į turgelį, pirkdamas pomidorus už kosminę kainą ir nevartojantis vištienos kubelių, išmetė ir savo mobilųjį telefoną?

Produktus perki prekybos centre ar turguje?

Ten kur pakeliui. Turgaus nemėgstu, dėl žmonių kiekio.

Ko negalėtum atsisakyti?

Geros jautienos!

Esi virtuvės šefas, ne bet koks – AUKSINIS virtuvės šefas. Ar maistui esi išrankus?

Jei matau, kad žiauriai „pjauna grybą“ kokiame nors „kabakėlyje“ - burbu ir pykstu, bet garsiai nieko nesakau, tiesiog daugiau ten nebeinu. Maistui esu išrankus proto ribose. Nemėgstu burokų sriubos ir virtų lašinių…

Ar Linui Samėnui svarbi sveika mityba? Tarkim niekad nevalgai mėsos su bulvėmis…

Svarbu, bet ne tiek sveika mityba, o labiau tai, kad nemėgstu į save „mesti“ bet ko ir apsunkinti savo skrandį. Seniai nebesižaviu bulvių plokštainiu, cepelinais ir kitais riebalų šaltiniais. Nors tai visiškai nereiškia, kad nevalgau kiaulienos.

Ką valgai pusryčiams?

Kavą.

Ar kartais „pasilepini“ greitu maistu?

O,o,o taip.

Lino šaldytuve visad turi būti...?

Kiaušinių ir sūrio.

Lankaisi restoranuose ar visgi dažniau mėgsti namų maistą?

Geriausia ir skaniausia – NAMUOSE!

Kava ar arbata?

Ryte - kava, arbata - vakare.

Kokiais skanėstais pasisaldini gyvenimą?

Ledais, mėsainiais, šokoladais ir kompiuteriniais žaidimais.

Tavo nuomonė apie maisto kultūrą Lietuvoje

Ui ui ui ui mums dar toli toli toil iki jos - tokios mes tiesiog neturim ir dar ilgai neturėsim.

Ar galėtų Linas būti vegetaras?

Nespjauk į šulinį, nes teks gerti, bet NE. (aut. žymusis kulinaras plačiai šypsosi)

Ko lietuvaičiai dar nemoka, o turėtų pasimokyti iš kitų šalių...

Supratimo, tolerancijos, mandagumo, nuotaikos, savęs įvertinimo, o ne pervertinimo ir dar daug daug dalykų, kurie turi būti skiepijami nuo mažens. Juk nesunku lifte kaimynui pasakyti: „Labas rytas“, - Ar ne?

Raminta Skripkaitė
Nuotrauka: iš asmeninio Lino Samėno archyvo
MENIU.LT informacija

2010 05 18