Ne paslaptis, jog prieš kalbinant pašnekovą pasidarai tyrimą: paskaitinėji kitus jo interviu, peržiūri socialinių tinklų paskyras, bandai atrasti įdomius būsimo pokalbio kampus. Apie Liną Dias iki šiol žinojau ne tiek ir daug – restorano „Paupio 12“ bendrasavininkė ir direktorė, po truputį auginanti savo sekėjų skaičių asmeniniame instagram profilyje. Tačiau pradėjus ja domėtis, moteris ėmė skleistis įvairiausiomis spalvomis: profesionali šokėja, verslo administravimo specialistė, turinti ne vienerius metus darbo patirties, tarpkultūrinę šeimą sukūrusi žmona ir dviejų sūnų mama, sveiką gyvenimo būdą propaguojantis žmogus, kuris šiuo metu jau turi beveik 5 tūkst. sekėjų ir su jais dalinasi receptais, sporto pratimais, grožio ritualais. Temų – daugiau nei gana. Tad visas jas bandome bent šiek tiek apčiuopti šiame pokalbyje.
Žvelgdama į praeitį įžvelgia sovietinės mokyklos pėdsakus
Su Lina susitariame pašnekesį skaidyti į dvi dalis. Pirmoji – pažintis su ja, jos vertybėmis, gyvenimo būdu. Antroji – restoranas ir jo valdymas. „Esu tikrai veiklus žmogus. Noriu visko daug: čia ir dabar. Ir žinoti, ir matyti, ir dalyvauti. Gyvenime pastaruoju metu vadovaujuosi taisykle – kada, jei ne dabar“ – tokiais žodžiais save pristato Lina, užbėgdama už akių, jog tai nereiškia, jog viskas, ką ji veikia, – spontaniška. Planavimo moters gyvenime išties daug. Tačiau ji stengiasi nebūti užsisukusi tik nesibaigiančių darbų rate – atsiradus laisvai minutei Lina gali netikėtai pakviesti draugę kavos ar nuveikti kažką, ko tos dienos tvarkaraštyje numatyta nebuvo.
Paklausta, kokias pagrindines savo vertybes ji išskirtų, Lina nedvejoja – tai šeima, sveikata ir ją supanti aplinka/saugumo jausmas. Visa tai moteris šiuo metu turi ir labai brangina. Tačiau prisimena, jog, pavyzdžiui, vaikystėje ar studijų metais sveikatingumo tema jai nebuvo labai artima: „Prisimenu savo studijų metus – tuo metu mokiausi šokio pedagogikos. Pašoki – nubėgi suvalgai kebabą. Kita treniruotė – paskui leki į Mcdonald‘ą. Apie sveiką mitybą nieko negalvodavai, nieko nežiūrėdavai. Tuo metu ir mūsų kūnai buvo kitokie – gali valgyti bet ką ir niekas niekur nelenda, neiššoka“ – prisimena Lina.
Šioje pokalbio vietoje užsimenu apie stereotipą, jog šokėjai savo dėstytojų būna verčiami laikytis dietų, atitikti tam tikrus kūno standartus. Pati Lina teigia, jog asmeniškai su tuo susidūrusi nebuvo – iš prigimties yra aukšta ir liekna. Tačiau neslepia, jog ir pati yra ne kartą girdėjusi ar net savo akimis mačiusi situacijas, kai šokėjai verčiami badauti, mesti kilogramus. „Supuvę standartai“ – žodžio į vatą nevynioja Lina. „Pasižiūrėkime į užsienį – kaip gražu, kai sveiko kūno moterys šoka, daro. O pas mus buvo labai daug sovietinės mokyklos. Aš seniau dirbau su šokėjomis – stačiau pasirodymus. Ir pati esu gavusi prašymų pakeisti kai kurias šokėjas, nes jos esą per storos“. Lina užsimena, jog tuo metu tilpimas į standartus atrodė tarytum norma. Ir tik dabar, žiūrėdama į praeitį, ji suvokia, jog daug svarbiau sveikas, o ne nualintas dietų, tačiau atitinkantis kažkieno susikurtą standartą kūnas: „Mes esame visos gražios. Mes turime mylėti save tokias, kokios esame. Aišku, kiekviena turime minusų, kuriuos norėtume sutvarkyti, pagražinti. Ir viskas su tuo yra gerai. Bet nereikia savęs už tai bausi ar prievartauti“ – teigia Lina.
Drauge su vyru nusprendė – nori gyventi Lietuvoje
Su savo vyru, portugalu, Lina susipažino Londone. Ji tuo metu dirbo vienoje įmonė, kurioje darbavosi ir jis. „Iš pradžių nelabai kreipėme dėmesio vienas į kitą, tačiau vėliau parašė per facebooką. Nuėjome į vieną pasimatymą, į kitą – taip ir vaikštome į pasimatymus jau devynerius metus“ – šypteli Lina. Moteris pasakoja, jog dar draugystės pradžioje ji, iš mandagumo, nusprendė pasikviesti tuo metu dar būsimą vyrą drauge nuvykti į Lietuvą. „Jam mūsų šalis labai patiko. Po to čia buvome dar kelis kartus. Todėl gimus pirmagimiui ėmėme svarstyti – ką darome toliau. Tuo metu gyvenome Londone. Man tas miestas yra gražus, kai jį aplankai, pabūni. Bet ten gyvendama jaučiausi kaip pinigų kalimo mašina – laisvo laiko sau neturi: dirbi dirbi dirbi – miegi. Aš nenorėjau, kad tokioje aplinkoje augtų mūsų sūnus. Todėl ėmėme mąstyti, ką mes galime padaryti toliau“ – prisimena Lina. Kaip tik panašiu metu moters draugė jai pasiūlė idėją – grįžti į Lietuvą ir drauge atsidaryti restoraną. Lina pasakoja, jog apie tai užsiminusi vyrui, išgirdo atsakymą: „Kraustomės. Neįsivaizduoju mūsų gyvenančių niekur kitur“.
Sveika mityba gyvenime atsirado gimus sūnui
Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Nauji namai, nauji darbai, buvimas žmona ir mama. Panašiu metu į Linos gyvenimą atėjo ir sveika mityba. „Po Gabrieliaus, pirmojo sūnaus, gimimo buvau priaugusi labai daug kilogramų. Deja, tuo metu man gydytojai nepasakė, kad tai – labai negerai, ypač nėštumo metu“ – pasakoja Lina prisimindama, jog būtent tuo metu ir ėmė šiek tiek eksperimentuoti su maistu: „Vietoj bulvių įsidėsiu salotų. Atsisakysiu ryžių. Jeigu aš pasigaminu daržovių troškinuką, o vyras nori ko nors sočiau – ne bėda. Jis gali valgyti atskirai“ – pasakoja Lina teigdama, jog iki šiol jų namuose būna dienų, kai visi valgo skirtingus patiekalus. Ir tame ji nemato jokios problemos. Žinoma, yra ir visą šeimą vienijančių patiekalų. Įdomu, jog tai ne lietuviška ir ne portugališka virtuvė. O... Meksikietiška. Bent kartą per savaitę visa šeima mėgsta pasimėgauti šios virtuvės maistu. Tiesa, Lina akcentuoja, jog mityboje ji mėgsta balansą. Todėl, nors stengiasi ir pati, ir sūnus maitinti sveikai, kartkartėmis neatsisako ir greito maisto bei skanėstų.
Sveikais, tačiau ir skaniais receptais Lina dalinasi ir instagrame. Sekėjų skaičius po truputį vis auga, bendraminčių daugėja. Pati Lina teigia, slapta pasvajojanti ir apie savo asmeninį prekės ženklą. Galbūt ateityje ji ryšis plėsti savo profilį ir auginti sekėjų, besidominčių sveikatingumo, sporto, grožio temomis, skaičių. Tačiau kol kas tai labiau hobis, o pagrindiniai darbai – vadovavimas restoranui „Paupio 12“ bei darbas vienoje tarptautinėje įmonėje, kurioje Lina turi savo komandą.
Restorano valdymas: atgalinis ryšys – paskata pasimokyti
Kaip jau aptarėme anksčiau, Linai kartu atsidaryti restoraną pasiūlyti jos draugė. Moteris iki tol jau turėjo šiek tiek patirties dirbant maitinimo sektoriuje – iki tol yra dirbusi padavėja, o taip pat vadovavusi restoranui Jungtinėje Karalystėje –, tačiau naujų iššūkių būta nemažai. Bene labiausiai ją nustebino didelė darbuotojų rotacija. Tiesa, praėjus keliems metams ji teigia, jog personalas jau daugmaž nusistovėjęs. „Dar vienas iššūkis – dokumentacija. Žmonėms atrodo, kad kas gi čia yra – atėjau, pasakiau, pavadovavau ir viskas. Bet taip nėra. Turi žinoti labai daug: suprasti apie maistą, suprasti apie gėrimus, suprasti į ką kreiptis, kai reikia kažką sutaisyti, patobulinti. O kur dar visos vizualizacijos. Gražu/negražu. Ką pakeisti, ką atnaujinti. Darbuotojų apmokymai, higienos normos“ – vardina Lina. „Man asmeniškai sunkiausia buvo su dokumentacija – nėra niekur puslapio, kur sudėta informacija, kokie dokumentai privalo būti“ – teigia moteris.
Pasak Linos, bene svarbiausias dalykas, norint išlaikyti klientą, kad jis į restoraną ateitų dar sykį – nuoširdumas. „Mes nenumojama ranka, jeigu svečias išsako kažkokius pastebėjimus, kas nepatiko, ką siūlytų keisti. Su kiekvienu šnekame, bendraujame, klausiame. Po didesnių rezervacijų, švenčių, dažnai paskambiname norėdami atgalinio ryšio. Mano manymu, kiekvienas komentaras, teigiamas ar neigiamas, yra paskata. Galimybė pasimokyti“. „Paupio 12“ – labiau į šeimą orientuotas restoranas. Kaip vienus iš populiariausių patiekalų, dėl kurių svečiai čia nori sugrįžti vėl ir vėl, Lina išskiria midijas, antieną ir picas. O tie, kurie seka moterį instagrame, – restoraną aplanko dėl ožkos sūrio salotų. „Čia mano topas“ – juokiasi Lina – „<...> net vyras vis klausia, kiek aš galiu jas valgyti“. Sekėjai jau irgi pastebėjo, jog Lina šias salotas dievina. Ir, matyt, tą daro labai įtaigiai – net ateinančių paragauti būtent ožkos sūrio salotų vis daugėja.
Nors pandemija restoranui, kaip ir daugeliui maitinimo įstaigų, buvo sunkus laikotarpis, tiek emociškai, tiek finansiškai, moteris teigia, jog po truputėlį atsigauna. Karantino laikotarpį išnaudojo restorano patobulinimui – atsinaujino terasą. Šiuo metu darbai įsivažiavę: dėl klientų sveikatos, švenčių kokybės ir darbuotojų saugumo, restoranas dirba su galimybių pasais.
