Lietuviškos garinės pirties malonumai

Lietuviška garinė pirtis skiriasi nuo kitų pasaulio pirčių savo ypatingu gydomuoju poveikiu. Lietuviškos garinės pirties pėrykloje yra karšti gydomųjų augalų antpilų garai (daug kartų karštesni, nei turkiškoje), kurių įtakoje vyksta kitos žmogaus organizmą sveikatinančios ir gydančios procedūros.

Lietuviškos garinės pirties ypatumai yra tie, kad pėryklos medinė apdaila yra daroma iš biologiškai pasyvių medienos rūšių: sienos daromos iš juodalksnio, plautai – iš liepos, grindys – iš drebulės.

Pėrykloje jokiu būdu negali būti metalinių dalių, ypač krosnyje. Jį turi būti išmūryta iš plytų ir molio, ir apdėta lietuviškais juodais arba juodai pilkais magminės kilmės akmenimis (kaitinant mažiau sproginėja).

Akmenys turi būti surinkti iš upių ir upelių, kurios nuo seniausių laikų buvo vadinamos moteriškais vardais, bet keičiantis papročiams, Lietuvos upių motina Mamelė patapo rusišku Nemunu (nemoj),  paikų kalbininkų išmislu „suvyriškėjo“  Merkė, Šešuvė, Tenenė, Vekšelė ir pan.

Pėryklos krosniai akmenys turi būti apvalūs, moteriški arba, kaip sako liaudis, – „bobutės“, nes tai yra susieta su moteriškąja akmens energija, nes tris tūkstančius metų prieš Kristų lietuvės vaikus gimdė pirtyse (slavų gentys susiformavo tik 6 amžiuje po Kristaus).

Renkant akmenis iš upelių reikia su jais ir jų dvasiomis kalbėtis, prašyti, kad pirtyje ilgai laikytų karštį ir duotų gydomąjį sveiką garą. Išimant akmenis, būtina pažymėti jų galvas ir dedant į krosnį, neapversti žemyn galvą, neguldyti šonu. Metų bėgyje akmuo atiduoda savo energiją, pasiimdamas į save viską, kas vyksta pirtyje, todėl kas metais akmenis pakeisti naujais, o senuosius jokiu būdu neišmesti, o sudėti į upelį, kad jie atsigautų ir nenumirtų. Mirę akmenys trupa.

Pėryklos durys privalo atsidaryti jokiu būdu ne į vidų, bet tik į išorę, nes tai būtina saugumo sumetimais, o liaudis sako, kad į vidų atsidarančias duris mėgsta piktos dvasios ir tada jos ten apsigyvena...

Lietuviškos garinės pirties ypatumas yra tai, kad ji, nežiūrint kokias patyrė transformacijas, pokyčius, svarbiausias dalykas yra oro vėdinimas. Tiek žeminės, tiek juodosios pirtys, jei akmenys būdavo kaitinami patalpoje, pirmiausia būdavo gerai išvėdinamos. Pradėjus statyti medines pirtis, pėryklos grindys būdavo daromos su plyšiais orui cirkuliuoti. Mūsų dienomis pėrykloje galima įrengti porą ventiliacinių angų, nors užtenka ir oro vėdinimosi atidarinėjant duris.

Į lietuviškos garinės pirties peryklą užeinama 7 kartus:

1.Pirmas užėjimas – prieš įėjimą nusiprausti be muilo po šiltu dušu, sausai nusišluostyti ir užsidėti veltinę kepurę. 10 minučių kaitintis šiltuose aromatiniuose garuose.
Pertrauka priepirtyje – 10 minučių atsivėsinti, gerti spanguolių girą.

2. Antras užėjimas – 5 minutes kaitintis karštuose aromatiniuose garuose, 5 minutes nusitrinti seną odą vaistiniais pataisais, angliškai -  Princess Pine (Lycopodium clavatum).
Pertrauka priepirtyje – 2 minutes priimti šiltą dušą, 10 minučių atsivėsinti, gerti spanguolių girą, suvalgyti porciją gydomosios spanguolių tyrės.

3. Trečias užėjimas – 5 minutes kaitintis karštuose aromatiniuose garuose, 5 minutes karštomis beržinėmis vantomis karštais aromatiniais garais ventiliuoti kūną.
Pertrauka priepirtyje – 2 minutes priimti šiltą dušą, 10 minučių atsivėsinti, gerti gydomųjų vaistažolių arbatą.

4. Ketvirtas užėjimas – 5 minutes kaitintis karštuose aromatiniuose garuose, 5 minutes karštomis beržinėmis vantomis karštais aromatiniais garais masažuoti kūną.
Pertrauka priepirtyje – 1 minutę priimti labai šaltą dušą, 10 minučių atsivėsinti, gerti gydomųjų vaistažolių arbatą.

5. Penktas užėjimas – 5 minutes kaitintis karštuose aromatiniuose garuose, 5 minutes karštomis beržinėmis vantomis karštais aromatiniais garais perti kūną.
Pertrauka priepirtyje ir lauke – 1 minutę priimti labai šaltą dušą arba 1 minutę pasimurkdyti tvenkinyje arba ežere (žiemą pasimurkdyti eketėje arba pasivolioti sniege), 10 minučių atsivėsinti, gerti gydomųjų vaistažolių arbatą.

6. Šeštas užėjimas – 5 minutes kaitintis karštuose medaus aromatiniuose garuose, 5 minutes masažuoti kūną lietuvišku medumi su korių gabaliukais, 5 minutes ramiai sėdėti šiltuose medaus aromatiniuose garuose.
Pertrauka priepirtyje – 2 minutes praustis po šiltu dušu, 10 minučių atsivėsinti, gerti gydomųjų vaistažolių arbatą.

7. Septintas užėjimas –5 minutes ramiai gulėti šiltuose aromatiniuose  vaistažolių ir medaus garuose.

Pertrauka priepirtyje – 2 minutes praustis po šiltu dušu, 10 minučių atsivėsinti, gerti gintaro antpilo arbatą.

Taigi, lietuviškos gydomosios pirties tik viena procedūra trunka 2-3 valandas.

Visas gydomasis procesas turėtų vykti 7 savaitgalius be pertraukų, keičiant tik gydomųjų augalų vantas, vaistažolinių antpilus ir jų aliejus garams.

Lietuviškoje garinėje pirtyje neturi būti svetimų kultūrų ar kvailų madų įtakos: svetimų šalių augalų, aromatų, druskų, kavos tirščių ar kitokių kvailų išsidirbinėjimų.

Į pirtį negalima eiti pavalgius ir jokiu būdu pirtyje negalima gerti svaigiųjų gėrimų.

Karšto aromatinio garo pėrykloje žmonės yra periami arba periasi gydomųjų augalų vantomis (ąžuolo, beržo, liepos, topolio, šermukšnio, kadagio, pušies ir pan.). Lietuviai jau 4 tūkstančius metų savo pirtyse naudoja 54 vaistažolinių augalų vantas. Tų pačių augalų antpilus naudoja gydomajam aromatiniam karštam garui, o jų aliejų - kūno masažui.

AROMATERAPIJA ne tik gydo, eteriniai aliejai labai gerai saugo nuo aplinkos teršalų, virusų, bakterijų. Kiekvienas iš jūsų gali gauti individualiai jo organizmui pritaikytas šias procedūras:
palaipsninį ir malonų prakaitavimo skatinimą nuosaikioje temperatūroje;
vanojimą įvairiomis vantomis, tarp jų ir šviežiomis (žiemą!);
inhaliacijas natūralių žolelių garais;
vaistingų žolynų arbatą ar gaivinantį „pirties kokteilį";
masažą Lietuvos gydomosiomis žolelėmis, kvepiančiomis medumi.

Kvapai tarnauja kaip afrodiziakai, t.y. stimuliuoja seksualinį potraukį, didina potenciją, sumažina lytinį šaltumą ir paįvairina bei atgaivina intymų gyvenimą. 

MELLETERAPIJA. Baigiamasis akordas – ekologiškai švaraus lietuviško medaus su koriais masažas. Medaus masažas naudojamas tam, kad  oda taptų lygi ir aksominė, nes medus iš odos ištraukia metabolizmo produktus ir pašalina riebalų perteklių. Lietuviškas medaus masažas pagal savo gydomąsias savybes pasaulyje yra pripažintas labiausiai efektyviausiu iš visų žinomų masažų.

O anticeliulitinis medaus masažas turi net dvigubai didesnį poveikį, nes medus pagreitina kraujotaką gilesniuose odos ir raumenų sluoksniuose, pagerina odos maitinimą. Be to medus  per odos poras tiesiog išsiurbia toksinus ir šlakus.

AMBERTERAPIJA. Gintaro terapija
* gintaro vandens vonelė pėdoms, šilto gintaro kvapai ir pojūčiai;
* pradžioje masažuojama specialiai sutrintais gintaro milteliais, kurie subalansuoja žmogaus energinį lauką, ištraukia iš organizmo kenksmingus toksinus;
* antra procedūra – masažuojama nedideliais gintaro gabalėliais;
* trečia procedūra – masažuojama dideliais gintaro gabalais;
* gintaro antpilo gėrimas. 

Gintarą, kaip ir augalus, žmogus suvokia visais savo juslės organais, todėl jis turi ypatingą poveikį žmogaus organizmui. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad gintaras sumažina atmosferos slėgio ir magnetinių audrų poveikį, pagerina širdies ir blužnies darbą, malšina galvos ir dantų skausmus. Rūkoriai, rūkydami su gintaro muštuku, apsisaugo nuo tam tikrų vėžinių susirgimų.

Lietuvoje nuo seniausių laikų spiritine gintaro trauktine gydomos peršalimo ligos, angina.

Skydinės liaukos susirgimai atsiranda esant jodo trūkumui, o gintaras savyje būtent ir turi jodo, todėl lietuvaitės nuo akmens amžiaus nešiojo gintaro karolius ir profilaktikai, ir gydymo tikslams.

Be jodo gintare randamas cinkas, geležis, kalcis, magnis ir pan., be to gintare yra gintaro rūgšties druskų, kurios yra būtinos žmogaus organizmui, nes aktyvina medžiagų apykaitą, turi baktericidinį ir priešuždegiminį poveikį.

A.Vincentas Sakas
VšĮ, „Ekologinė Tėvynė“ direktorius,
Klaipėda, 2010 m. lapkričio 12 d.

Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė, už straipsnio turinį ir kalbą Meniu.lt portalas neatsako.