Rašytoja ir žurnalo „Happy 365” vyriausioji redaktorė Jurga Baltrukonytė prisipažįsta, kad virtuvėje ji daugiau yra nuotaikos gamintoja nei atsidavusi kulinarė. Jai patinka belaukiant svečių ieškoti įdomių ir originalių idėjų, galvoti apie estetiką, tačiau įprastą dieną ji mieliau renkasi tą, kas lengvai paruošiama ir puikiai dera tarpusavyje. Nepaisant to, Jurga turi tiek daug ir įdomaus papasakoti. Vienas labiausiai ją įkvepiančių dalykų – kava. Tikriausiai kitaip ir negalėtų būti. Su ja ji pradeda dieną, susitinka su draugais ir kviečiasi savo pašnekovus pokalbiui...
Maistu kuria nuotaiką
Esu nuotaikos gamintoja. Jei laukiu draugų, mėgstu galvoti, kuo juos pavaišinsiu, ką įdomaus galiu „sumiksuoti”, kaip patiekalus papuošti - nes juk estetika labai svarbi, tačiau kasdien suktis virtuvėje - ne man. Stengiuosi gaminti greitus ir paprastus valgius (bulvės ir tarkuoti burokėliai su šlakeliu alyvuogių aliejaus tinka visai šeimai). Man įprasta situacija, kai parlekiu namo su krepšiais likus dviem valandoms iki vakarėlio ir tada per valandėlę paruošiu vaišių stalą.
Dažniausiai gelbėja sriuba
Pastebėjau, kad pirmiausiai užsuku į vaisių ir daržovių skyrių - jei namie bus morkų, moliūgų, žirnelių, šparagų, bus ir sriubos. O kai namie yra sriubos, alkanų nelieka.
Keletas taisyklių sau
Neprisivalgyti prieš sportą ir prieš naktį. Neprigaminti per daug maisto vakarėliams. Nebaigti vaikų maisto. Mes visi galime rinktis, ką valgyti. Todėl labai stengiuosi rinktis protingai. Paslystu tik kelis kartus per dieną...
Mylimiausias maistas
Salotos, alyvuogės, sūris, tikri pomidorai, orkaitėje keptos cukinijos, baklažanai ir ožkos sūris, viską galima miksuoti tarpusavyje arba su makaronais.
Pati didžiausia silpnybė yra..
Užsimiršti dirbant. Mano darbo stalas stovi prie šaldytuvo!
Kulinariniai atradimai Graikijoje
Turbūt labiausiai įsimintinas kulinarinis atradimas nutiko Graikijoje, ragaujant nacionalinį šedevrą – tarsi sriubą, tarsi košę keistu pavadinimu „Trachana”. Patiekalas pagamintas iš specialiai paruoštų kviečių ir rauginto ožkos pieno. Ir dar mačiau metant į ją „šmotus” sviesto. Sriubelė verdama kelias valandas, gal ilgiau. Na, o jos laukdami šokome sirtakį ir kitus smagius šokius. Galiausiai, kai ji išvirė, davė mums dubenėlius ir trobos šeimininkai akis išpūtę žiūrėjo į mūsų džiaugsmą. Pirmą kartą išsisukau savo pilną dubenėlį apkeitusi su Algio (draugas) tuščiu. Bet tai buvo klaida. Man pripylė antrą. Ir kaip nemandagu būtų palikti jį neliestą – o Algis daugiau valgyti griežtai atsisakė. Tai susipyliau dubenėlį į vyno taurę ir nulėkiau į tualetą. Kai grįžau, manęs laukė kita pilna lėkštė ir šeimininkų pažadas rytoj pusryčiams man specialiai vėl patiekti tos skanybės trachanos.
Lietuviškas kugelis Ispanijoje
Visai neseniai Ispanijoje vietiniams draugams kepiau kugelį – tai reikėjo matyti jų pasibaisėjimą ragaujant. Nė vienam nepatiko mūsų „tautinis šedevras”. Jie turi labai panašų patiekalą iš virtų bulvių – tortilją, tai žinokit, mūsų kugelis tą vakarą prieš ją pralaimėjo.
Restorane svarbiausia emocija
Labai dažnai nusiviliu arba kokybe, arba kaina, todėl esu retas svečias restoranuose. Man svarbiausia – emocijos, kad viskas būtų kaip linksma šventė, o ne ypatingas susireikšminimas, kai atneša į širdelę susuktą kąsnelį, apšlakstytą karamelizuotu kokio grybo užpilu. Sykį po prabangios vakarienės likau tokia alkana, kad sustojau užkirsti kenksmingų bulvyčių. Prabangiuose restoranuose mane gąsdina maisto sudievinimas, tarsi nešiotų ne normalų maistą, o šventųjų relikvijas ar tautos didvyrių nuotraukas.
Linkėjimai nuo Jurgos
Receptas itin nesudėtingas. Salotų lapai, apelsinų sultys (jas išspaudžiu ranka, tiesiog iš apelsino, kad nereikėtų plauti aparatų, nes labai tingiu) iki apskrudimo kepta vištienos krūtinėlė ir arbūzo gabaliukai.
Vaiva Didžiulytė @meniu.lt
