Keliaujantieji į tolimąjį Tailandą, neretai ieško patarimų iš ten buvusių keliautojų. Dar geriau, jei norimų patarimų gali sulaukti iš ten gyvenančių. Blogerė, keliautoja, o dabar dar ir gidė Astra Petkūnaitė apie Tailando grožybes gali papasakoti labai daug. Nemažai ji žino ir apie kulinarinius to krašto įpročius. Susidomėjote? Skaitykite toliau.
Visi Tailando skoniai ir lietuviški lauknešėliai
Įsimylėti šalį galima ir valgant ten gaminamą tradicinį maistą. Astra prisipažįsta, kad kai pirmą kartą prieš penkerius metus atskrido į Tailandą, kelias savaites valgė tik „pad thai“ makaronus ir „spring rols‘us“, nes visas kitas maistas buvo per aštrus: „Neįsivaizdavau, kaip teks gyventi šalyje, kurios maistas man degina gerklę. Tačiau laikui bėgant pripratau prie naujų skonių ir dabar galiu valgyti taip pat aštriai, kaip ir vietiniai. Būtent to pasigendu grįžusi į Europą – rytietiškų skonių. Tajiškas maistas pasižymi aštrumu, khmeriškas – natūraliais ir prieskonių neužgožtais skoniais. O naujai atrastame korėjietiškame maiste mane sužavėjo visur dedami jūros dumbliai. Būtent šias virtuves dabar labiausiai mėgstu.“
Nauji skoniai vilioja, bet prie jų priprantama. O nuo pat mažumės valgyti patiekalai – ilgam įsirėžia atmintin ir, pasak Astros, jų neretai tikrai užsimanoma. „Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios man patinka aštrus maistas, man kartais norisi prėsko ir „beskonio“ maisto. Ir tada ant stalo atkeliauja bulvės! Pasiilgstu bulvinių blynų, net paprastų keptų bulvių su svogūnu, bulvių plokštainio, šaltibarščių, balandėlių, lietuviškų vaisių ir uogų, kurie Tailande kainuoja nemažus pinigus“, - meniu.lt pasakoja gidė.
Net ir gyvenant Azijoje, galima pasimėgauti šaltibarščiais. Netikite? „ Bankoke turiu bičiulę taję, kuri studijavo Klaipėdoje, todėl labai mėgsta šaltibarščius! Kartu su ja keletą kartų juos gaminome. Čia nėra galimybės nusipirkti kefyro, tačiau mes panaudojame kitus pieno produktus ir tiesiog improvizuojame. Kadangi dirbu kelionių vadove, tenka nuolat keliauti ir namuose praleidžiu tik dvi dienas per mėnesį. Turint tokį darbą, deja, tenka pamiršti apie namuose gamintą maistą“, - teigė Astra.
Bet netgi retai būdama namuose Tailande, ji atvykstančių lietuvių turistų prašo atvežti jai šio bei to savo. „Pageidavimų sąrašas jau daugelį metų toks pat: bandelės su cinamonu ar varške, silkė įvairiais pavidalais, duona, grikiai, marinuoti burokėliai, veganiškas sūris bei užpilamos pusrytinės košės. Taip pat užsiprašau šokolado ir uogienių, kuriuos dovanoju savo bičiuliams tajams kurie yra tikri smaližiai“, - išvardija Tailande įsikūrusi lietuvė.
Prieškoniai lagamine ir mėlynojo žirnio arbatos
Gyvendamas svečioje šalyje prisijaukini ir vietos virtuvę. O kokių šalių virtuvės keliautojai yra pačios pačiausios? „Kol kas man skaniausia yra tajų virtuvė, antroje vietoje – korėjietiška, trečioje – khmeriška. Netrukus grįšiu į Lietuvą ilgesniam laikotarpiui, todėl teks parsivežti nemažai ingredientų. Dažniausiai mano lagaminas būna prikrautas kario pastų, kurias vėliau naudoju gamindama žalią karį ar „tom yam“ sriubą. Taip pat vežuosi vietinių arbatų bei įdomesnių užkandžių. Mėgstu citrinžolių ir mėlynojo žirnio arbatas, iš užkandžių vežuosi džiovintas jūros gėrybes. Laimei, dabar daug ko galima nusipirkti lietuviškuose prekybos centruose ar atsisiųsti internetu, todėl kartais taip ir padarau, nes, tiesą sakant, nemėgstu apsikrauti lagaminais“, - teigė ji.
Su kokiais skonių iššūkiais susiduria Astra? Ką jai netikėčiausio ir neįprasčiausio yra tekę ragauti? „Tailande ir Kambodžoje esu ragavusi kepto tarantulo, vytintos gyvatės bei įvairių keptų vabzdžių. O kelionėje po Pietų Korėją perėjau prie žalio maisto. Su draugais išbandėme neapdorotą jūros agurką ir jūros ananasą bei keletą moliuskų. Galiu pasakyti tik tiek, kas skonis geresnis nei vaizdas! O štai Tailande vietiniai mėgsta šviežius vaisius, pavyzdžiui, ananasus, pagardinti aitriaisiais pipirais ir druska ar cukrumi. Kartą teko paragauti tokio derinio, bet tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Man vaisiai skaniausi patys vieni“, - pasakojo Astra.
Ir Tailande norisi karštos sriubos
Dėl dinamiško darbo Astra mažai laiko būna namuose, todėl ir virtuvėje pasisukinėti tenka retai. Tačiau ji prisipažįsta dievinanti įvairias salotas ir troškinius. Net Tailande, kur labai karšta, stengiasi pasigaminti sriubos ar troškinio, nors po to tenka sėdėti po kondicionieriumi, kad atvėstų. „Meilė salotoms atsirado, kai pradėjau gyventi sveikesnį gyvenimo būdą ir daryti jogą. Po geros treniruotės net silpna darydavosi, kaip norėdavau traškių salotų. Kaip jau minėjau, dirbdama kelionių vadove neturiu galimybės daug gaminti, todėl nusprendžiau lėtinti tempą ir kuriam laikui grįžti į Lietuvą. Labai pasiilgau namuose gaminto maisto ir tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių grįžti į Lietuvą“, - atskleidė Astra.
Dinamiškas gyvenimas nulėmė, kad visus penkerius metus Astra maitindavosi tik viešbučiuose ir restoranuose, todėl taip svajoja apie naminį maistą. „Bet net ir iki tapdama kelionių vadove mėgau gaminti namie ir kavinėse valgydavau tik tada, kai susitikdavau su draugais. Man gaila, kad žmonės nebe taip dažnai sėda prie vieno vakarienės stalo ir mėgaujasi naminiu maistu“, - sakė ji.
O jei jau renkasi, kur valgyti mieste, ko ieško? „Kai keliauju, restoranus ir kavines renkuosi pagal rekomendacijas internete. Pasižiūriu, koks jų įvertinimas, kokie klientų atsiliepimai. Kartais tenka nusivilti, bet kartais atrandu perliukų, apie kuriuos vėliau pasakoju ir rekomenduoju kitiems. Man labai svarbu, kad būtų tvarkinga aplinka, geras aptarnavimas, galimybė pasirinkti veganišką ar vegetarišką patiekalą. O jei nėra galimybės pasiskaityti rekomendacijų, renkuosi tas vietas, kur matau daugiausiai sėdinčių vietinių. Dažniausiai ten maistas ir būna geriausias.
Pakeliavusi po Aziją galiu pasakyti, kad mūsų šalyje trūksta valgyklų, vadinamųjų „food court“. Tailande tokios vietos labai populiarios, nes sutaupo daug laiko ir patiekalai kainuoja daug mažesnius pinigus nei kavinėse. Šalia mano namų Bankoke yra prekybos centras, kurio viename iš aukštų savininkas atidarė valgyklą. Per pietų pertrauką ar po darbo tajai čia ateina miniomis ir kartais susidaro nemažos eilės. Tereikia tam tikra suma pasipildyti specialią kortelę ir tuomet gali rinktis iš kelių dešimčių skirtingų maisto prekystalių. Atsiskaitant paduodama kortelė, o jos likutis gražinamas išeinant iš valgyklos. Papietauti čia galima už 1-2 eurus ir maistas niekuomet neatsibosta, nes jo pasirinkimas yra tiesiog per didelis. Manau, kad tokia vieta labai pasiteisintų ir Lietuvoje“, - pastabas bėrė gidė.
Tuoj Lietuvos padangėje pasirodysianti Astra siūlo Azijos kvapais dvelkiančius receptus. Pamėginkite ir jūs!
Šalta citrinžolių arbata:
Reikės:
Džiovintos arba šviežios citrinžolės stiebų, juodos arbatos, cukraus.
Gaminimas:
Puode užvirti vandenį su citrinžole, pavirti 10 minučių. Nukelti nuo ugnies, leisti pravėsti. Vėliau įdėti cukraus pagal skonį ir palikti pilnai atvėsti. Atvėsusią arbatą sumaišyti su juodąja arbata (santykis priklauso nuo jūsų skonio), papuošti šviežiu laiku ar mėtos lapeliu. Puikus gėrimas vasarai!
Žali „spring rols‘ai“
Reikės:
Suktinukams: ryžių popieriaus suktinukams (galima įsigyti didesnėse maisto prekių parduotuvėse), vandens (suvilgyti popieriaus lakštams), įvairių žalumynų ir daržovių (morkos, agurko, paprikos, salotų, avokado), krevečių arba krabų lazdelių (vaikams ypač patinka su pastarosiomis).
Padažui: nedidelis gabalėlis imbiero, 1 skiltelė česnako, ½ puodelio kreminio žemės riešutų sviesto, 2 arbatiniai šaukšteliai sojos padažo,1 arbatinis šaukštelis šviežiai spaustų laimo sulčių, 1 arbatinis šaukštelis rudojo cukraus, ¼ arbatinio šaukštelio aitriųjų pipirų.
Gaminimas:
Vandenyje suvilgyti ryžių popierių (tikslesnė instrukcija visuomet būna ant pakelio), į jo vidurį sudėti smulkiais šiaudeliais supjaustytas daržoves bei jūros gėrybes. Suvynioti suktinukus, kampus užlenkti, kad neiškristų įdaras. Iš pirmo karto ne visuomet gaunasi gražūs suktinukai, tačiau šiek tiek pasitreniravus ar pasižiūrėjus vaizdo įrašus „Youtube“ galėsi „spring rols‘ais“ vaišinti ir draugus.
Padažo pagaminimui reikės trintuvo. Į jį sudėkite imbierą ir česnaką ir susmulkinkite, bet nesutrinkite iki vientisos masės. Įdėkite riešutų sviesto, sojos padažo, laimo sulčių, rudojo cukraus, aitriųjų pipirų ir 1/3 puodelio vandens. Viską trinkite iki vientisos masės, jei padažas gaunasi per tirštas, įpilkite dar vandens. Padažą galite pasigaminti kelioms dienoms į priekį, jis taip pat puikiai tinka ir su kitais patiekalais, pavyzdžiui, kepta vištiena.
Kristina Šapytė @Meniu.lt
