Žydų virtuvė labai taupi ir pigi, nes valgiui ruošti suvartojami maisto produktai beveik be atliekų. Pagal taisykles pietūs turi prasidėti nuo žuvies arba silkės, po to - sriuba, paprastai mėsiška, vėliau mėsa, kartais ir su garnyru. Ir galiausia i- arbata su saldumynais. Žuvį užkandžiams dažniausiai žydai patiekia farširuotą, iš sriubų mėgstamas stiprus vištienos sultinys su kukuliukais iš macų. Ir macai, ir macų miltai žydų virtuvėje populiarūs - iš jų kepami blynai, netgi gaminama kiaušinienė, t.y. macų lakštai užpilami plaktais kiaušiniais. Vienas įdomesnių kassavaitinių valgymo papročių - Šabatas, šventasis šeštadienis. Visą savaitę žydai gyvena ir valgo kukliai, o nuo ketvirtadienio ima gaminti maistą šeštadieniui, nes tądien negalima dirbti jokių darbų, liesti pinigų, net popierių plėšyti draudžiama. Kadangi ir duonos negalima raikyti, žydai „sukūrė“ chalą - paprastą pynutę, kurią galima plėšyti ar laužyti. Šabatas prasideda, kai nusileidžia saulė (žiemą apie 16 val.), per jį valgoma labai daug. Iš pradžių paduodami šalti patiekalai, t.y. mažiausiai trijų rūšių salotos ir farširuota arba kaip nors kitaip paruošta žuvis. Būtinai geriamas vynas ir skaitoma malda. O penktadienio vakarą, prieš nusileidžiant saulei, paruošiamas čolntas - troškinys iš morkų, mėsos, macų kukuliukų arba pasaldinta čolnto atmaina su obuoliais, cukrumi, slyvomis. Čolntas troškinamas per visą naktį ar net ilgiau (nuo 16 iki 24 valandų) ant mažos ugnies. Nepamirštos žydų virtuvėje ir bulvės. Kai kurie žydai sako galvoję, jog bulviniai blynai - tai jų nacionalinis patiekalas. Populiarus jų namuose ir kugi, ne tik vadinamas, bet ir kepamas savitai - iš makaronų (dedama daug cinamono), ryžių, bulvių. Valgoma su majonezu ar salotomis.
www.sala.lt informacija
