Kartu su gruodžiu ateina švenčių sezonas ne tik krikščionims, bet ir žydams: kai krikščionys švenčia Kalėdas ir mini gimimo stebuklą, žydai švenčia šviesos šventę Chanuką. Skirtingai nei Kalėdos, Chanuka kasmet minima skirtingu metu, mat žydų švenčių datos yra nustatomos pagal specialų mėnulio-saulės kalendorių. Chanuka prasideda 25-tą kislev mėnesio dieną ir tęsiasi aštuonias dienas (šiemet tai bus gruodžio 13-20 d.).
Vienas iš šventės akcentų yra specialios devynšakės žvakidės, vadinamos chanukija, įžiebimas: pirmąją Chanukos dieną įžiebiama pagalbinė ir pirmoji žvakė, antrąją dieną – antroji ir t.t., kol paskutinę dieną uždegamos visos aštuonios žvakės. Na, o įžiebimo ceremonija yra lydima sočios vakarienės, kuomet valgomi įvairūs aliejingi patiekalai, tokie kaip spurgos ir blynai.
Kas švenčiama per Chanuką?
Kaip ir dauguma švenčių, Chanuka turi keletą skirtingų prasmių. Pirmiausia tai yra istorinė šventė: ji skirta pergalingam Judėjos sukilimui prieš helenistinę valdžią, kuris įvyko II a. pr. Kr., paminėti. Tuo metu Judėją ir Samariją valdė graikų karalius Antiochas IV Epifanas, kuris ne tik didino mokesčius, bet ir persekiojo žydus dėl jų religinių įsitikinimų, draudė tam tikras religines praktikas, o Jeruzelės šventyklą pavertė Dzeuso šventove. Nepatenkinti žydai sukilo, ir nors turėjo mažesnę kariuomenę, išvadavo Jeruzalę ir išvarė užkariautojus.
Pasak tradicinių pasakojimų, kuomet žydai įžengė į atkovotą Jeruzalės šventyklą, ten rado tik nedidelį ąsotį alyvuogių aliejaus, skirto įžiebti žvakidei – menorai. Šių aliejaus likučių turėjo užtekti tik vienai dienai, tačiau įvyko stebuklas ir žvakės degė net aštuonias dienas: todėl ir Chanuka švenčiama būtent tiek laiko, o jos metu valgomi patiekalai, kepti alyvuogių aliejuje.
Be istorinių ir religinių prasmių, Chanuka, panašiai kaip ir Kalėdos, turi ir sezoninį ar net pagonišką aspektą: ji yra švenčiama tamsiausiu metų laiku, kuomet dienos trumpos, o naktys ilgos, tad žvakių uždegimas yra tam tikras jaukus ritualas, padedantis kovoti su slogia žiemiška nuotaika. Chanukos metu dėmesys telkiamas į buvimą su draugais ir šeima, žaidimus, laiko leidimą kartu, na ir žinoma – sočių patiekalų valgymą.
Spurgos – tradicinis Chanukos valgis
Prisimenant Chanukos stebuklą, šventės metu yra valgoma daug riebių, alyvuogių aliejuje keptų patiekalų. Neabejotinai populiariausias Chanukos valgis yra spurgos, hebrajiškai vadinamos sufganiyot: tai aliejuje kepti delikatesai, dažniausiai užpildomi džemo ar varškės įdarais ir gausiai barstomi cukraus pudra. Spurgos tokios populiarios, kad ir pati Chanukos šventė dažnai vadinama „spurgų savaite“, o Chanukos laikotarpiu izraeliečiai suvartoja 18-24 milijonus spurgų.
Izraelyje spurgas daugiausiai išpopuliarino iš centrinės ir rytų Europos atvykę žydai, kurie panašius patiekalus buvo įpratę valgyti savo šalyse: pavyzdžiui, Vokietijoje populiarios spurgos vadinamos Berliner Pfannkuchen, Rusijoje valgomi ponchiki, o Lenkijoje – pączki. Jidiš kalba tokios spurgos vadinamos ponchkes: jos buvo ir yra populiarios ir Lietuvoje.
Nors kai kurios žydų šeimos spurgas per Chanuką kepa pačios, Izraelyje dauguma jas perka iš vietinių kepyklų, kurios yra ištobulinusios spurgų gamybos technologijas ir be tradicinio džemo įdaro, siūlo spurgas su šokoladu, vanile, karamele ar kapučino kremu. Kuo toliau, tuo labiau gaminant spurgas stengiamasi atsižvelgti ir į šiuolaikines madas: pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo mini spurgos, kurios yra mažesnės ir neturi tiek daug kalorijų, kaip įpastinės, be to, jau galima rasti ir veganiškų spurgų, kurioms gaminant nenaudojami pienas ir kiaušiniai.
Latkės – bulviniai blynai
Kitas populiarus Chanukos patiekalas yra bulviniai blynai, jidiš kalba vadinami latkėmis. Nors kiekviena šeima turi savo latkių receptą, dažniausiai blynų tešlai gaminti naudojamos tarkuotos bulvės, svogūnas, kiaušinis, miltai ir džiūvėsėliai, kurie gali būti arba iš maco – tradicinės žydiškos duonos, gaminamos iš nekildintos tešlos, arba iš įprastinės duonos.
Latkės patiekiamos karštos, ir, kaip ir lietuviški bulviniai blynai, dažnai valgomos su grietine. Kai kuriose šeimose vietoje grietinės naudojama obuolienė, o kartais į tešlą maišomas ir cukrus ar sezamo sėklos.
Latkės nebūtinai turi būti gaminamos iš bulvių – kai kas jas gamina ir iš kitų daržovių (saldžiųjų bulvių, burokų, morkų ar moliūgų), sūrio, ankštinių augalų, priklausomai nuo to, kokie ingridientai buvo prieinami tose vietose, kur žydai kadaise gyveno. Pavyzdžiui, Vengrijos žydai gamina blynus iš sūrio, kuriuos vadina „sūrio latkėmis“.
Latkės, kaip ir spurgos, yra daugiausiai Europos žydų patiekalas, labiausiai populiarus Rusijoje, Lenkijoje ar pas mus Lietuvoje. Izraelyje latkės yra dažniausiai gaminamos namuose tų žydų, kurie sugebėjo išsaugoti tradicijas, ar yra neseniai atvykę iš Europos, tačiau masinėje gamyboje latkės nėra populiarios – čia dominuoja būtent spurgos, matyt, dėl to, kad yra lengviau pagaminamos ir nebūtinai turi būti valgomos karštos.
***
Be tradicinių Chanukos patiekalų – spurgų ir bulvinių blynų – per šventinę vakarienę dažnai valgoma ir įvairiai kepta mėsa, pavyzdžiui, lėtai troškinta jautiena, vadinama brisket, o taip pat įvairus sūris ir kepiniai, tokie kaip dekoruoti Chanukos sausainiai.
Šios šventės valgiai patiks daugeliui ir yra ypač artimi lietuvio skoniui: riebus maistas yra tinkamas šaltoms lietuviškoms žiemoms, na o ir pati Chanukos šventė žymi gėrio ir šviesos pergalę prieš blogį ir tamsą, tad jos reikšmė – universali.
Akvile Ben Haim @Meniu.lt
