Ir atvirkščiai: dar daugelio lietuvaičių mėgstamas „saldus, skanus vynas“ Ispanijoje paprasčiausiai „negeriamas“.
„Geras vynas“ ispanui nebūtinai bus geras lietuviui. Ir atvirk ščiai: dar daugelio lietuvaičių mėgstamas „saldus, skanus vynas“ Ispanijoje paprasčiausiai „negeriamas". Tokio nesutarimo esmė glūdi žemėje. Mes skirtingai suvokiame geros žemės sąvoką. Lietuviui „ gera žemė“ – tai lygūs melioruoti juodžemio laukai, kur nei plūgas kliūva, nei akmuo vežimą verčia. Ispanui vyndariui tokia žemė – nieko verta. Jo „ gera žemė“ – akmenimis nusėta, smėlinga, kalkėta, žvyringa kaip Nemuno šlaitai. „Geroje žemėje gėris auga. O koks gėris gali augti žvyre?“ – mąsto lietuvaitis. Jis tokios žemės nesupranta ir nevertina. Sykiu nesupranta ir tokios žemės vaisiaus – vynuogės. Lietuviui vynuogė – tik saldi uoga. Vyno kra štų žmogui ji – visas gyvenimas. „Gyvenimą nugyventi – tai per vynuogyną pereiti,“ – sako vengrai.
Ir eina per jį kartų kartos, įgydamos ypatingą vyno supratimo privilegiją, gautą iš žemės per vynuogių šaknis. Vyno tautų vaikai kalbasi vyno kalba. Mes tos kalbos nemokame ir vyno žemės privilegijos neturime. Tad skirkime šiek tiek laiko ir pinigų vyno mokslui. O kad jis geriau į galvą lįstų, pasigaminkime tokį kokteilį: viena dalis vyno, dvi dalys žinių apie jį. Suplakti. Užpilti degančiu noru ir galima mėgautis.
Kiekvienos didesnės mūsų parduotuvės vyno skyriuje (kaip gaila, kad ne vyno parduotuvėje ar vyno rūsyje, kaip kad yra kitose šalyse, o tik skyriuje) galime suskaičiuoti dešimtis skirtingų vyno butelių, turinčių tą patį pavadinimą: Cabernet Sauvignon, Merlot, Chardonnay, Muskat ir t. t. Argi nekeista, kad i š t ų pačių vynuogių veislių pagaminama tiek daug skirtingo vyno? Kodėl jo kaina tokia skirtinga – nuo kelių litų iki kelių šimtų litų? Nesiblaškydami po lentynas, imkime Cabernet Sauvignon už 15 litų ir pamėginkime viską pasakoti nuo pradžios. Paieškokime, kaip sakoma, vyno šaknų.
Dirvožemio „pyragas"
Dirvožemis, maitinantis visa, kas auga, žydi ir noksta, yra ne kas kita, kaip sudūlėjusių, subyrėjusių, sulūžusių uolienų sluoksnis, per milijonus metų praturtėjęs visokio gyvio organinėmis medžiagomis. Formuojantis žemei stumdomas ir mai šomas, plėšomas ir nešiojamas iš vienos vietos į kitą, kilnojamas iš jūros dugno į aukštumas ar gramzdinamas į vandenyną, jis pagaliau ramiai sugulė į klodus, vadinamus dirvožemio horizontais. Dirvožemio „pyragas“ suklotas i š kelių ar keliolikos tokių horizontų. Vienur horizontas iškyla į paviršių, kitur leidžiasi žemyn į žemės plyšius, vienur – vienalytis, kitur – permaišytas. Skirtingi horizontai, skirtingos jų fizinės ir cheminės ypatybės. Įvairovė begalinė.
Mūsų žemdirbiui labiausiai rūpi pavir šinis juodžemio sluoksnis. Kuo jis storesnis ir riebesnis, tuo žemė vertingesnė. Tokioje žemėje augalo šaknys raizgosi negiliai paviršiumi, gaudamos pakankamai drėgmės ir trąšų. Vynmedžiui šito per maža. Jo šaknys skverbiasi gilyn, kartais iki 12–14 metrų. Todėl vyno žemės vertė glūdi horizontų vertikalėje. Geologiniai žemės pjūvio duomenys yra svarbūs parenkant vietą vynuogynui užveisti. Geologiniuose vynuogynų žemėlapiuose dažniausiai minimi šie vyno žemės horizontai : aliuviniai ( sąnašų), kalkiniai, kreidiniai, klintiniai, granitiniai, molžemio, žvyro, „terra rossa“ (raudonosios žemės), vulkaniniai (juodosios žemės). Tos pačios rūšies vynuogė, auginama gretimuose vynuogynuose, duos skirtingą vyną, nes jos šaknys skverbiasi per skirtingų ypatybių dirvos horizontus. Šampanės regiono Prancūzijoje įvaizdis – šampanas ir kalkių akmenys, pridengti vos keliolikos centimetrų humuso sluoksniu. Kalkinės dirvos horizontas vietomis iškyla į paviršių, atodangos boluoja vynuogynuose. Vynuogių šaknys skverbiasi į dvidešimties metrų baltą kalkių „patalą“, susiformavusį prieš 65 milijonus metų. Čia augdamos Chardonnay vynuogės duoda gaivų, rūgštoką, energingą šviežių vaisių skonio vyną. Tinkamiausią šampanui gaminti.
Vynas pats pasidaro
Visai kito charakterio – švelnaus, aksominio, meliono skonį primenantis – Chardonnay vynas bus iš aliuvinių dirvožemių vynuogynų.
Moselio upės šlaitus ledynai suformavo iš klinčių, smėlio, žvyro, molio sąnašų. Čia – vokiečių pasididžiavimo – Riesling vyno tėvynė. Jo charakteris – sausas ir kietas, aromatas – gaivus, įspūdingas, spalva – vaiski, žėrinti, skonis – „tarsi plieno ašmenų“. Nieko panašaus Riesling vynuogė neduoda kitų struktūrų dirvose – vynas švelnesnis, minkštesnis, jo spalva – gelsvai auksinė, skonis primena kriaušę ar tropinius vaisius.
Unikaliam Medoko regiono (Prancūzijoje) dirvožemiui, permai šytam su upių žvyru, smėliu, akmenimis, būdingas ypač geras drenažas. Vynuogės šaknys geba prasiskverbti labai giliai. Prancūzų mokslininkas G. Segun mano, kad Medoko ir Bordo dirvožemiai turi ypatingą aprūpinimo vandeniu sistemą, kurią jis taikliai pavadino „vandens stalu“. Vynuogės šaknys turi jį pasiekti. „Stalui“ leidžiantis (vandeniui senkant), šaknys skverbiasi vis giliau , ir vynuogė tarsi vejasi vandenį.
Žinomiausios pasaulyje vyninės „Chateau Margaux“ vyndarys Philippe Bascaules, kalbėdamas apie Medoko vynuogynus, sako: „Čia mes nedarome vyno. Čia vynas pats pasidaro. Taip, aš vyną sumaišau, jį saugau, brandinu, bet jo kokybė atsiranda pirmiau“. Ta proga norisi prisiminti teologo ir filosofo Martino Liuterio žodžius, pasakytus prieš 300 metų: „Alų daro žmogus, vyną – Dievas“.
Įtaka vyno kokybei
Dirvožemio įtakos vyno kokybei pavyzdžių galėtume pririnkti begales. Kiekvienas, ragavęs gero raudonojo ispaniško ar australietiško vyno, būtinai pagirs jo tvirtumą, intensyvų skonį ir aromatą, sodrią spalvą. Tai – dėl „terra rossa“ atsiradusios vyno ypatybės. Daug tiesos turi samprotavimas, kad baltas (kalkinis, kreidinis) dirvožemis skirtas baltajam, o raudonas, tamsaus molžemio ar vulkaninės kilmės – raudonajam vynui. Nors to ir nepakanka vyno kokybei nusakyti.
Nagrinėdami vyno žemės ypatumus, turime neužmiršti, kad tamsesnių spalvų granitinių sąnašų, vulkaninės kilmės dirvos gerai absorbuoja saulės energiją ir pačios save į šildo. Dieną jos daug mažiau šilumos išspinduliuoja į aplinką, o naktį sukauptą šilumą atiduoda vynmedžiui. Ši tamsios dirvos šilumos akumuliavimo ypatybė padeda subrandinti vėsesnio klimato zonose auginamas Cabernet Sauvignon, Merlot, Cabernet France , Riesling vynuoges.
Šviesios spalvos dirvožemiai duoda priešingą efektą. Balti klinčių dirvožemiai gerai atspindi šilumos perteklių dieną ir sušvelnina karštį. Portugalijos ir Ispanijos pietuose, kur temperatūra neretai siekia +50 laipsnių.
Dominykas Velička
ištrauka iš rengiamos išleisti knygos „Vyno istorijos“
"Gurmano gidas" informacija
