Turtingos Meksikos virtuvės skonio įvairovė

Būtent ši actekų, majų tėvynės žemė Europą supažindino su įvairiausiais augalais, be kurių šiandien negalėtume įsivaizduoti pačių garsiausių Europos virtuvių. Lietuvių virtuvės ši charakteringa tauta neaplenkė taip pat. Mangai, kakava, žemės riešutai, ananasai, kukurūzai, kviečiai, ryžiai, kava, paprikos, pipirai, kaktusai, agavos...

Meksikos virtuvės šaknys slypi labai giliai – skaičiuojamas jau trisdešimtas amžius... Išpopuliarėjus žemės ūkiui, vietiniai augino moliūgus, paprikas, pipirus, bulves, kukurūzus. Išskobtas moliūgas – puikus indas vandeniui ar net karštam šokoladui įpilti. Šokoladas tais laikais buvo gaminamas iš kakavos pupelių, dedama medaus ir pagardinama vanile.

Gyventojai, gyvenantys sausesnėse vietose, patiekalus ir net gėrimus gamindavo iš kaktusų. Kiti mėgo gėlo vandens ir jūros gėrybes: žuvis, vėžlius, krabus, varles, krevetes.

Ši šalis kitoms virtuvėms davė ne tik naudingų produktų, bet ir pati mielai jų iš kitų skolinosi. Ispanų kolonizatoriai šią virtuvę praturtino svogūnais, petražolėmis, kiauliena, o iš kinų tautos meksikiečiai pasiskolino ryžius, kurie šiandien ant jų stalo patiekiami gana dažnai.

Daug kas mano, kad meksikiečių virtuvė – tai aštrus prieskonių mišinys. Galima ginčytis – ne visi patiekalai yra gardinami aitriąja paprika, kuri jau seniai tapo Meksikos virtuvės simboliu. Prieskonis šios šalies virtuvėje padeda dar stipriau paryškinti gaminamo patiekalo skonio ir kvapo savybes, tačiau niekada nepersūdoma, neperaštrinama, visada jaučiama riba.

Garsusis aštrusis pipiras, dar kitaip „čili“ vadinamas, stebina savo įvairove: šio augalo Meksikoje auginama net 80 rūšių! Galima rinktis nuo saldaus, kvepiančio vaisiais iki ypatingai aštraus, kuris ilgam įspūdį paliks. Meksikiečiai tiki, kad aitrusis pipiras – puikus afrozidiakas...