Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Švediški vėžių, strimelių ir kitų vandens gyvių valgymo ypatumai

2006-07-25
Опубликовать вашу статью

Populiarūs vėžių valgymo vakarėliai visoje Švedijoje vyksta vasaros pabaigoje – rugpjūčio antrąjį ketvirtadienį... Vėžius 15-20 minučių reikia virti krapų sultinyje (krapai yra pagrindiniai ir būtini vėžių patiekalų prieskoniai). Į vandenį dedama labai daug krapų, taip pat druskos, pipirų, porų, salierų ir morkų. Išvirtus vėžius sultinyje reikia palaikyti mažiausiai porą valandų, kad sultinys į juos įsigertų. Ant stalo vėžiai paprastai patiekiami dideliame inde, kartu su sultiniu, kuriame virė.

Kokie švediško vėžių valgymo vakarėlio ypatumai? Tai viena laisviausių ir mažiausiai įpareigojančių metų švenčių, kai galima nesivaržant gerti degtinę ir prie stalo garsiai čepsėti.

Nors vėžiavimo sezono atidarymo fiesta vyksta antrąjį rugpjūčio ketvirtadienį, Švedija jai pradeda ruoštis jau nuo mėnesio pradžios. Dideliuose prekybos centruose atsiranda gausybė prekių, dekoruotų vėžiais: popierinių lėkščių, staltiesėlių, servetėlių, prijuosčių, stiklinių, taurelių ir žvakidžių, peilių ir šakučių.

Vėžių valgymo ritualas švedams – linksmas, triukšmingas ir neįpareigojantis vakarėlis be jokių ceremonijų. Tada galima valgį imti rankomis, nesidrovint čepsėti ir čiulpsėti iš malonumo. Leidžiama kvailioti, dainuoti užstalės dainas ir nemažai gerti, bet tik stipriuosius gėrimus.

Paprastai vėžių valgymo vakarėliai vyksta gryname ore, dažnai paežerėje ar prie upės, degant laužams, šviečiant mėnuliui, deglams ir popieriniams žibintams.

Svečiai „papuošiami“ žaismingomis popierinėmis kepuraitėmis, didžiulėmis vienkartinėmis prijuostėmis ar seilinukais. Šiems vakarėliams ir servetėlės, staltiesėlės būna specialios – dekoruotos raudonais vėžiais, oranžinėmis saulėmis ir gėlėmis.

Neįpareigojanti aplinka, todėl ir stalas neypatingai serviruojamas, pasiūlomi tik specialūs vėžių valgymo įrankiai – saviti krapštukai, kuriais iš rankomis nulaužtos vėžio uodegos ar nusuktų žnyplių ištraukiama balta aromatinga mėsa. Tačiau ir įrankiai, dorojant vieną po kito sultingus vėžius, nėra privalomi: galima rankomis draskyti, aižyti valgomas vėžio dalis, triaukšti ir čiulpti uodegos ir žnyplių skanėstus.

Vėžius garbinantys švedai iš jų uodegėlių gamina salotas su ryžiais ar bulvėmis. Tačiau tai nėra tradiciniai vėžiavimo šventės stalo patiekalai.

Beje, vos spėjus atsigauti po audringos vėžiavimo šventės, švedų laukia dar egzotiškesnė pramoga – „Surstromming“. Tai trečią rugpjūčio ketvirtadienį būnanti raugintos strimelės, čia vadinamos Baltijos silke, ragavimo diena.

Švedai mano, kad šio specifinio patiekalo skonį suprasti ir įvertinti gali tik tikri gurmanai, specialiai ilgai brandintas strimeles prilyginantys tokiems delikatesams kaip krevetės, vėžiai ar krabai. Iš tiesų net patys švedai pripažįsta, kad didesnio tvaiko nei raugintos strimelės kvapas galbūt net nėra. Net šalies spauda ją be užuolankų vadina smirdančia žuvyte. Tačiau kažkada buvęs prastuomenės valgis dabar tampa vis populiaresnis visoje Švedijoje.

Dar švedai mėgsta lydekas, menkes ir plekšnes. Baltijos lašišos ir unguriai laikomi skanėstais, o štai Kanados lašiša – pigiausia jūros gelmių dovana. Dideliu skanėstu laikomas ir sterkas, jo paragauti galima tik prabangiausiuose restoranuose, o karšis Švedijoje – mažai žinoma žuvis. Beje gegužės pirmosiomis dienomis pasirodančios stintos Švedijoje laikomos pavasario ženklu.

Remigija Paulikaitė
www.caridina.lt nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija
Daugiau pasaulio virtuvių: http://virtuves.meniu.lt