Škotų valgiai iš avižų (svetur)

Šaltuose Škotijos kalnuose, kur kitoms grūdinėms kultūroms augti sąlygos nepalankios, geriausiai dera avižos. Dėl šios priežasties ir dar todėl, kad avižos labai sočios ir maistingos, škotų kasdienį racioną senovėje (iki tol, kol paplito bulvės) sudarydavo patiekalai, kurių pagrindinis ingredientas buvo rupūs avižų miltai. Populiariausi šių patiekalų buvo avižinė košė ir avižiniai blynai.

Košė, pagaminta iš rupių avižinių miltų, vandens ir druskos, paprastai valgoma pusryčių metu. Škotų piemenys senovėje avižų košės prisivirdavo visai savaitei ir tuomet ją laikydavo tam tikruose induose, kuriuose ji sukietėdavo. Kai norėdavo valgyti, piemenys maistingą košę pjaustydavo gabalais ir šildydavo.

Per ilgus šimtmečius košės virimui buvo prigalvota daug griežtų taisyklių. Pavyzdžiui, košė visada turi būti ruošiama ją maišant pagal laikrodžio rodyklę, dešine ranka. Kitas paprotys, susijęs su avižų koše, atkeliavo net iš viduramžių. Pagal jį košė turi būti valgoma stovint. Škotijoje avižų košė tradiciškai valgyta su šaltu pienu ar grietine ir truputėliu cukraus, o kartais tik su druska iš medinių dubenėlių su iš gyvulių ragų pagamintais šaukštais.

Škotijoje populiarus posakis, kad škotų namų šeimininkės, išsiskiriančios beribe aistra kepti, yra gimusios su kočėlu rankose. Avižų miltai puikiai tinka duonai ir įvairiems pyragėliams kepti. Tradicinis škotų patiekalas yra avižų sklindžiai, tačiau vakare prie arbatos mėgiami ir avižų paplotėliai. Škotijoje populiarūs ir avižiniai sausainiai – trapios tešlos kepiniai, dėl gamybos metu gausiai naudojamo cukraus ir sviesto pasižymintys nepakartojamu aromatu.

Kaip bebūtų, šiandien Škotijoje pirmenybė teikiama kvietiniams miltams, kurie yra smulkesni ir šviesesni už avižinius.

Parengta pagal „Culinaria European Specialties“
Meniu.lt informacija
Interneto archyvo nuotrauka