Nuorodų registre – skilandis, varškės sūris, medus
Skilandis
– pirmasis lietuviškas gaminys, kuris dar 2010 m. įgijo saugomo
produkto pavadinimą. Jam suteikta Garantuoto tradicinio gaminio nuoroda,
kuri patvirtina, kad produktas gaminamas tradiciniu, ne mažiau kaip
trisdešimt metų nepakitusiu būdu. Lietuvos liaudies buities muziejaus
Rumšiškėse saugoma medžiaga rodo, kad žodis „skilandis“ minimas
dokumentuose iš įvairių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietų jau
XVI-XVIII amžiuje. Specialiu ženklu pažymėtas skilandis yra gaminamas iš
jautienos ir kiaulienos, gardinamas tik druska, pipirais,
gvazdikėliais, česnakais ir yra įdarytas į kiaulės pūslę arba viršutinę
karvės žarnyno dalį. Skilandis rūkomas ne mažiau kaip 15 dienų, deginant
lapuočių medžių malkas, vėliau – džiovinamas.
Beveik prieš
dvejus metus Saugomos kilmės vietos nuorodos ženklas suteiktas Seinų –
Lazdijų krašto medui. Tai daugiažiedis nektaro medus, surinktas iš Seinų
bei Lazdijų rajonuose natūraliai augančių medingųjų augalų. Tokio
medaus spalva – nuo tamsiai geltonos iki tamsiai auksinės. Kultūrinių
augalų, pavyzdžiui, rapsų ar grikių, nebūdingų minėtai vietovei, bendras
žiedadulkių kiekis meduje negali būti didesnis kaip 5 proc.
Dar
vienas Europos Komisijos išskirtiniu pripažintas produktas – lietuviškas
varškės sūris. Jam suteikta Saugoma geografinė nuoroda. Ant šio
produkto etiketės nurodomas šalies, o ne regiono pavadinimas todėl, kad
varškės sūris tradiciniu būdu gaminamas visoje Lietuvoje. O seną jo
kilmę įrodo tai, kad toks sūris buvo paplitęs tik buvusios Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės centrinėje dalyje – dabartinės Lietuvos,
Baltarusijos teritorijose ir šalia esančios Lenkijos dalyje.
Saugomos
geografinės nuorodos ženklu galima žymėti varškės sūrį, kuris
pagamintas senoviniu būdu, kai pienas sutraukiamas nenaudojant fermentų –
tik pieno rūgšties bakterijų raugu. O savitą formą įgauna varškę
rankomis sukemšant į trikampio formos sūrmaišius ir prislegiant.
Šiemet tradiciniais pripažinta Daujėnų naminė duona ir žemaitiškas kastinys
Saugomos
geografinės nuorodos ženklu nuo praėjusių metų gali būti žymimas midus
„Stakliškės“. Nuoroda patvirtina, kad šis alkoholinis gėrimas gaminamas
tradiciniu būdu natūraliai fermentuojant midaus misą su augalinių
žaliavų (apynių, liepų žiedų, kadagio uogų) priedu. Visas etilo
alkoholis miduje gaunamas tik natūralios fermentacijos būdu, o cukraus
ar kitų saldinimo medžiagų, dažiklių, aromatinių medžiagų, konservantų
nededama.
Šiemet į Saugomų geografinių nuorodų registrą Europos
Komisija įtraukė Daujėnų naminę duoną, kuri gaminama namų ūkyje
laikantis tradicinio metodo – ruginių miltų tešla rauginama lėtai (1–3
paras) savaiminiu raugu mediniame kubiliuke, kuris turi būti ąžuolinis.
Nuo
šių metų pradžios žemaitiškas kastinys taip pat gali būti ženklinamas
nuoroda, patvirtinančia, kad tai išskirtinis gaminys. Jis įtrauktas į
tradicinių garantuotų gaminių registrą. Specialius ženklas gali būti
užklijuotas ant žemaitiško kastinio, jeigu tai yra tradicinis pašildytos
išsuktos ir po to atšaldytos grietinės produktas. Jam būdinga
vienalytė, tiršta, gerai burnoje tirpstanti konsistencija.
Ar
produktai gali būti ženklinami kaip išskirtiniai ir žymimi specialiais
ženklais, taip pat, ar gaminiai, kurie yra įtraukti į Saugomų
geografinių, kilmės vietos ar garantuotų tradicinių gaminių nuorodų
registrą atitinka specifinius reikalavimus, kontroliuoja VMVT.
Kokie produktai gali būti ženklinami specialiomis nuorodomis?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė sako, kad maisto produktams, kurie atitinka nustatytus reikalavimus, gali būti suteikta Saugoma geografinė nuoroda, Saugoma kilmės vietos nuoroda ir Garantuoto tradicinio gaminio nuoroda.
Gamintojams pageidaujant, kad produktams būtų suteiktos specifinės nuorodos, nacionalinei komisijai teikiama paraiška. Jeigu pakanka informacijos apie gaminio savybes, jo gamybą ir yra pateikti būtini dokumentai, paraišką nagrinėja Europos Komisija. Gavusi kitų šalių pastabas Europos Komisija nusprendžia, ar gaminį įtraukti į nuorodų registrą ir suteikti teisę žymėti jį specialiu ženklu, kurį pripažįsta visos Europos Sąjungos šalys.
Norint, kad gaminiui būtų suteiktas saugomos nuorodos ženklas, reikia įrodyti kaip produktas susijęs su konkrečiu geografiniu regionu ir kuo skiriasi nuo kitose vietovėse gaminamų produktų.
Specifines produkto savybes ir jo kokybę gali patvirtinti konkrečios, pavadinime nurodytos, geografinės vietovės išskirtinumas, pavyzdžiui, klimatas, dirvos sudėtis, joje augančių augalų ypatybės ar pritaikytų gyventi gyvūnų veislinės savybės. Svarbu, kad tokio produkto vienas iš gamybos etapų vyktų būtent toje vietovėje.
Garantuoto tradicinio gaminio kategorijos produktas turi būti gaminamas tradiciniu, ne mažiau kaip 30 metų iš kartos į kartą perduodamu gamybos būdu ar iš tradicinių žaliavų. Įrodymams turi būti pateikti istoriniai šaltiniai, technologinė dokumentacija ar kita informacija.
Vakarų Europos šalyse Saugomos geografinės, Kilmės vietos ar Garantuoto tradicinio gaminio nuorodų ženklais pažymėti produktai itin populiarūs. Mat tokie ženklai užtikrina, kad, pavyzdžiui, „Parmos“ kumpis ar sūris „Parmigiano Regiano“ iš tiesų pagamintas Italijoje, Parmoje.
Dabar tokių produkte sąraše, kurį Europos Komisija sudaro nuo 1992 m., yra daugiau kaip 1200 įvairių sūrio, mėsos, vaisių ir daržovių, alaus, konditerijos gaminių. Daugiausiai jų įregistravusios Italija ir Prancūzija.
Pasak A.Greičiuvienės, toks produktų pripažinimas labai naudingas, nes stiprinamas gamintojų ir šalies įvaizdis, puoselėjamos senosios tradicijos. Be to, specialiu ženklu pažymėto produkto pavadinimas yra saugomas nuo piktnaudžiavimo šia nuoroda ir vartotojų klaidinimo, suteikia pirkėjui informaciją, kad tai išskirtinis gaminys. Visa tai sukuria produktui didesnę pridedamąją vertę ir padeda išlikti konkurencingu rinkoje.
