Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Nuodėmės verta turkų virtuvė

2006-08-10
Опубликовать вашу статью

Turkijos virtuvė yra kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų bei Viduržemio regiono, ji atspindi ilgą ir sudėtingą Turkijos migracijos iš stepių į Europą istoriją. Tokios unikalios savybės ir istorija suteikia šios virtuvės patiekalams įvairovės ir turtingumo. Šios šalies virtuvė taip pat neatsiejama nuo kultūrinio gyvenimo. Tai kasdienybės ritualas, atspindintis dvasingumą ir papročius.

Turkiškas maistas derina kulinarines kaimo žmonių tradicijas, atsiradusias iš Centrinės Azijos, ir Viduržemio regiono įtaką. Ėriena yra pagrindinė mėsa visuose valgiaraščiuose, o patys populiariausi sis kebabas (mėsos gabaliukai, suverti ant iešmo ir iškepti) arba doner kebabas (ėrienos gabaliukai kruopščiai sudėti ant besisukančio vertikalaus iešmo). Žuvis ir vėžiagyviai visada švieži, ragaujant barbunya (raudonoji kefalė) ir kilič baligi (kardžuvė) galima liežuvį praryti.

Dolma (vynmedžio lapai įdaryti riešutais ir serbentais ) ir karniyarik (baklažanas, įdarytas smulkinta mėsa) tradiciniai Turkijos patiekalai.

Svečiams iš kitų šalių dažnai leidžiama nueiti į virtuvę ir pasirinkti valgius tiesiog iš puodų, jei jie negali suprasti patiekalų pavadinimų.

Populiariausi gėrimai Ayran (gaivinantis jogurto gėrimas), arbata, ir stipri juoda turkiška kava. Turkija – pasaulietinė šalis, todėl alkoholis joje yra priimtinas, o Ramadano metu šalyje lankytojai turi būti protingi ir vengti alkoholio, tačiau turkiško alaus, raudono ir balto vyno visada galima paragauti. Tautinis gėrimas – tai raki (anyžinė), kuri susidrumsčia įpylus į ją vandens. Raki gėrimas yra ritualas ir tradiciškai ją geriant ant stalo būna pateikta meze (užkandžių) įvairovė.

Turkai mano, kad nebūtina savęs kankinti maitinantis sveikai ir neskaniai, pabrėždami, kas sveika kūnui, tai nuobodu sielai… Juokaujant galima sakyti, kad turkiškos virtuvės paslaptis – nuodų ir priešnuodžių pusiausvyra gaminant ir patiekiant maistą. Įsivaizduokime, avienos kebabas, keptas su avienos riebalais, pateikiamas su lengvai marinuotais svogūnais ir kepintais pomidorais…

Valgymas – svarbus aspektas Turkijoje. Papročiai reikalauja, kad visi kartu prie stalo susėstų tris kartus per dieną. Pusryčiai arba kahvalti, susideda iš duonos, feta sūrio, juodųjų alyvuogių ir arbatos.

Pietūs prasideda visiems šeimos nariams susirinkus ir pradėjus dalintis dienos įspūdžiais prie stalo. Valgiaraštis susideda iš trijų ar daugiau rūšių patiekalų, kurie valgomi su salotomis. Vasarą pietūs pateikiami apie aštuntą valandą vakaro. Artimi giminaičiai, geri draugai arba kaimynai gali prisijungti užsukę į svečius.

Vakarėlio valgiaraštis priklauso nuo to, ar bus geriami alkoholiniai gėrimai. Jei bus geriamas alkoholis, svečiai ras ant stalo meze, dažniausiai paruoštą sode ar balkone. Pagrindinis patiekalas pateikiamas tik po kelių valandų. Pietūs pradedami sriuba, po to seka mėsos ar daržovių pagrindinis patiekalas su salotomis. Paskui – alyvuogių aliejaus patiekalai, tokie kaip dolma, po jų patiekiamas desertas ir vaisiai. Kol nurenkami nuo stalo indai ir įrankiai, svečiai palydimi į svetainę gerti arbatos ir turkiškos kavos.

Meniu.lt informacija
Parengta pagal užsienio spaudą
Daugiau pasaulio virtuvių: http://virtuves.meniu.lt