Nebūtina veržtis į Bavarijos sostinę Miuncheną per garsiausią alaus šventę „Oktoberfest“, kad keldamas bokalą drauge su penkiais milijonais atvykėlių patirtumei, jog čia - Vokietijos alaus sostinė. Kad šis miestas - alaus meka, galima įsitikinti visus metus. Tam Miunchene pakaks praverti kad ir amerikietiškųjų greitojo maisto restoranų „McDonald's“ duris. Pilstomas alus net ir čia liejasi laisvai.
500 metų galiojanti alaus tvarka
1158-aisiais metais miestą įkūręs hercogas Henrichas pirmiausia šiose vietose aptiko baltąjį auksą - druskos klodus. Tačiau čia buvusiame „Municheno“ vienuolyne, kurio garbei ir buvo pakrikštyta naujoji hercogo rezidencija, jau buvo žinomas kitas pelno šaltinis. Alaus gamyba nuo seno buvo vienuolių verslas.
Keletą šimtmečių vienuolių alaus daryklų negalėję kontroliuoti valdovai 1487 metais Miunchene įvedė alaus tvarką - išleido Bavarijos alaus grynumo įstatymą. Iki šiol tai seniausias pasaulyje žinomas maisto kontrolės teisės aktas. Įstatymas leido alaus gamybai naudoti tik miežius, apynius ir vandenį, o griežtai draudė maišyti į alų mieles. Kviečiai turėjo likti darbo žaliava kepėjams.
Dar viduramžiais čia gimė tradicija rengti alaus daryklų šventę ir per ją dar kartą prisiekti šiai alaus tvarkai. Ilgainiui šventė tapo Miuncheno įkūrimo minėjimo renginių dalimi. Kiekvienai alaus daryklai tądien rūpi ne tik išpilstyti daugiau gėrimų. Pranokti viena kitą jos stengiasi į gatves paleisdamos arklių kinkinius traukiančius išpuoštus senovinius aludarių vežimus...
XX amžiaus pradžioje Miunchene veikė apie 25 alaus daryklos. Šiuo metu didžiausias alaus verslas sutelktas šešiose. 1,3 mln. Gyventojų turinčiam miestui alaus metropolio vardą pelno pasaulinio garso alaus gamyklos „Augustine“, „Hacker-Pschorr“, „Hofbrauhaus“, „Lowenbrau“, „Paulaner“, „Spaten-Franziskaner“.
Šios šešios daryklos, priklausančios 4 koncernams, per metus pagamina 6 milijonus hektolitrų alaus.
Garbės reikalas aplankyti seniausią aludę
Didžiosios Miuncheno alaus daryklos nėra atviros turistams. Pamatyti jose vykstantį gamybos procesą gali nebent specialistų grupės ir žurnalistai. Tačiau savą alaus daryklą mieste turi kiekvienas bent šiek tiek didesnis baras.
Alaus darykla svečius pasitinka net Miuncheno oro uostas, kuris pagal dydį yra antrasis po esančio Frankfurte prie Maino ir pirmauja šalyje pagal plėtrą. Čia verdamo gyvo švelnaus skonio tradicinio baltojo alaus bokalas (Vokietijoje mažiausi bokalai - puslitrio talpos) kainuoja vos 2 eurus. Per metus čia išverdama apie 2500 hektolitrų alaus, - be nuolat gaminamo dviejų rūšių baltojo kvietinio alaus, prieš Kalėdas pasiūloma sezoninio tamsaus.
Kiekvienam alaus „fanui“ garbės reikalas aplankyti pasaulinio garso Miuncheno aludę „Hofbrauhaus“. Vieni šaltiniai teigia, jog ji seniausia pasaulyje. Tikrai žinoma, jog jos buvimo vieta senamiesčio širdyje (Platcle) nesikeičia jau nuo 1589-ųjų. Visa tai, kas tradiciškai vadinama bavariška alude, galima pamatyti šiame neorenesansinio stiliaus pastate: didžiulės salės, ilgi mediniai stalai, tarp jų vikriai liuoksintys tautiškai apsirengę padavėjai, pusamžiai muzikantai ir, žinoma, riestą ūsą į bokalą merkiantys storapilviai alaus gėrėjai. Didžiausia interjero atrakcija - vidines pertvaras atstojantys metaliniai karkasai su nišomis alaus bokalams. Visi šie bokalai - vardiniai, naudotis jais gali tik turintys raktelius nuo bokalo nišos.
Ragaujantys prie aludės veikiančios alaus daryklos „Hofbrau Munchen“ produkcijos, už litrą alaus kloja po 6,20 EUR. Čia ta vieta, kur galima paragauti ir tradicinių Miuncheno patiekalų. Jei kam nors ir nepatinka su veršiena ir petražolėmis ruošiamų baltųjų Miuncheno dešrelių (Weisswurst) skonis (3,50 EUR), paperka tradicinis jų atributas - saldžiosios garstyčios. Kitas kultinis šios vietos valgis - didžiulis kiaulienos kepsnys su pluta, patiekiamas su dviejų rūšių kukuliais iš tarkuotų bulvių bei ruošiamų su bandelių minkštimu (7,90 EUR).
Beje, patys miuncheniečiai tvirtina, jog skaniausias mieste baltasis alus bei baltosios dešrelės siūlomos netoli Rotušės esančiame restorane „Weisses Braukaus“. Čia, anot jų, ir geriausias bavariukas aptarnavimas.
Ką reikia žinoti lankantis svarbiausio Bavarijos miesto restoranuose? Prancūzą galima įžeisti giriant itališką vyną, italą mirtinai supykdyti liaupsinant prancūziškąjį, o Miunchene tokia reakcija tikėtina tradiciniame restorane ar aludėje užsisakius vyno. Atlaidžiau bus žiūrima, jei pageidausite vokiško vyno. Bet jei tai bus kitos šalies gėrimas arba prieš valgį paprašysite arbatos ar kavos, miuncheniečiai jus laikys prarastu žmogumi...
Alaus maršrutu ant dviračio
Šiltasis sezonas - 29 Miuncheno aludžių po atviru dangumi, vadinamų alaus sodais (Biergarten), darbo laikas. Jų reikia dairytis ten, kur driekiasi žaliosios miesto zonos. Tarp didžiausių tokių alaus plantacijų yra 8500 vietų Hiršgartenas ir 5000 svečių galintis priimti Augustineris. Kitos populiariausios alaus mėgėjų susitikimo vietos – Viktualieno turgus ir Angliškasis sodas su Kiniškuoju bokštu.
Alaus sodų lankytojai įsitaiso po kaštonų šakomis, sėda prie lauko stalelių ar tiesiai ant žolės, kilnoja „masus“ – taip liaudiškai čia vadinami alaus bokalai, lukštena šviežiai rūkytas žuvis ar gardžiuojasi ant grotelių keptomis dešrelėmis.
Gausia alaus objektų pasiūla Miunchene sumaniai naudojasi vietos turizmo agentūros ir ekskursijų biurai. Miesto turizmo informacijos centras nurodys bent kelis organizatorius, su kuriais bus galima leistis į pažintinę ekskursiją „Nuo alaus daryklos iki girtumo lentelės. Miunchenas ir jo alus“ (7 EUR asmeniui). Dviratininkai bus pakviesti į jiems parengtą alaus maršrutą. Kelionė po panašius objektus keletą kartų per mėnesį organizuojama ir autobusais (8 EUR).
Neatspariausi - užjūriečiai
Metų įvykis, per kurį miuncheniečiai atsisveikina su pasisėdėjimu prie bokalo po atviru dangumi, t.y. žymusis „Oktoberfest“ daugiau nei 190 metų prasideda tuo pačiu metu - priešpaskutinį rugsėjo šeštadienį - ir trunka 16 dienų - iki pirmojo spalio sekmadienio. Įdomu, jog didžiausiai pasaulyje liaudies šventei pradžią davė kilmingieji. „Oktoberfest“ pirmiausia buvo rengiama 1810 metais vykusių karališkojo princo Liudviko, vėliau tapusio Bavarijos karaliumi, ir Saksonijos princesės Teresės vestuvėms paminėti.
Dabar šventei skirta aikštė, besidriekianti prie Bavarijos deivės skulptūros kojų, dydžiu prilygsta keliems futbolo stadionams. Šventė - tai džiaugsmingas mišinys su balaganais, tradicinėmis karuselėmis, aštuonviečiais traukinukais, apžvalgos ratu, mažais ir didesniais prekybininkų paviljonais, viliojančiais cukraus vata, meduolinėmis širdelėmis ir skrudintais migdolais, taip pat balionais, pliušiniais žvėrimis ir kitais margais suvenyrais. Tačiau svarbiausia – 14 milžiniškų 5000-10000 vietų palapinių, laikinai tampančių Miuncheno alaus daryklų rezidencijomis.
Tiesa, vienoje palapinių alaus bokalų niekas nekilnoja. Atvirkščiai, čia atvedami tie, kurie litrinių „masų“ jau nebepakelia. Čia šie piliečiai prabūna tol, kol ima prisiminti, iš kur atvyko ir kur apsistojo. Prastesnės būklės „Oktoberfest“ svečiai gabenami į greta esančią miesto ligoninę. Dažniausiai tokių problemų kyla šventės svečiams iš Amerikos ir Australijos, pervertinantiems savo atsparumą specialiai šventei verdamam stipresniam nei 5 proc. alui.
„Oktoberfest“ aukso laikai buvo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tuomet į šventę suvažiuodavo apie 7 milijonus svečių. Šiemet jų būta apie 5,9 milijono. Miuncheno alaus daryklų talpyklas jie sumažino 5 mln. hektolitrų alaus ir sunaikino visą fermą - 500 000 keptų viščiukų.
Ramunė Žukauskienė
„Laisvalaiksio“ informacija
http://laisvalaikis.meniu.lt
